įlaižyti

.
laižýti, laĩžo, laĩžė.

1. liežuviu per ką braukyti: Karvė veršį savo laĩžo. Juk liežuviu trobos nelaižysu – kas užkliūna už šepečio, tą iššluoju. Ir šunes prieidami laižė votis jo. Išsėmiau lig dugno išmintį. Likau kaip puodas, laižytas šimto katinų (be jokios minties) . Ugnies liežuviai laižė medžių lapus. Raudoni liežuviai laižė dangų. Banga laižo, graužia priešais stovinčių namų sienas. Ledinis vanduo lėtai laižė laivo šonus. Pjauna – kaip laižyte laižo (puikiai pjauna) geras dalgis. Akyse laižo, už akių braižo. Pienuotas lūpas visi laižo, o ant kraujuotų spjauna. Laižyk kruviną (šelpk bėdos prispaustą), o taukuotas ir pats apsilaižys. Nelaižýtas ne veršis, negimdytas ne vaikas. Ką ten ir sakyti, nelaižytas (ne pačių gimdytas, įsūnytas) – ir nemalonus. O kad taip jų pačių būtų esąs, tai tik gulbės pieno tetrūktų. Žala karvė dangų laĩžo. Balta karvė dangų laižo. Šėmas jautis dangų laižo. Laižytis – katės darbas.

2. liežuviu liesti, braukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam): Ka tepa – laižýkis. Ėsk greičiau! Ko laižais kap lapė. Nubaus, tai laižysies (gailėsiesi) . Dabar jau laĩžos (gailisi blogai padaręs), bet po laiko. Laižosi kap katė, pieną išlakus. Laižykis kaip šuva, dešrą prarijęs. Laižos kaip vilkas, avį prarijęs.

3. liežuviu liečiant imti ką (valgomą): Ar medaus laižeĩ, kad čiaupais? Gana jau tau tas cukrus laižyt. Laižomoji liga (Allotriophagia). [Vabzdžių] burnos organai esti graužiamieji, duriamieji arba siurbiamieji …, čiulpiamieji …, laižomieji (musė naminė). Čia žmonės visi prasti, mokslo nelaižę (nė kiek nesimokę) . Palietą pieną visos katės laižo. Kur maišo, ten laĩžo. Nebūk per saldus – visi laižys. Kartaus niekas nelaižo, o saldų – visi. Valgiau ar tvorą laižiau – tas pats. Dvi sesutės sviestą laižo.
laižýtinos. Aš jau prilaižiau laižýtinos to medaus.

4. graužinėti, ėdinėti (trumpą ar retą žolę): Einu atvesiu kumelę ant tų dobilų – tegu laĩžo.

5. žiūrėti į ką su pavydu, su noru taip pat gauti, turėti: Ans laĩžos, kad kitas skaniai valgo. Dočiui taip besilaĩžant ir didžiai besidžiaugiant, štai kvieslys, puikiai rėdyts ir raits, pasirodė. O dabar anys patys laižos, matydami, kad čia man gerai eina. Laižydamies jie giria nuostabųjį vabzdį. Kiti paukščiai laižėsi tiktai iš tolo.

6. gerintis, meilintis, pataikauti: Laĩžėsi laĩžėsi, iki įsilaižė (įsiteikė) . Laižýkis nesilaĩžęs – vis tiek biesą misliji. Ko laižaĩs kap katė, miltus pridirbus!

7. šukuotis: Gana laižýtis – vis tiek vėjas sutaršys. Jau visa valanda, kap tu savo laižaĩsi.

8. ką nors dirbant, labai dailinti, gražinti: Dailino, laĩžė tuos baldus, kaip tik išmanė. Dėdele, nelaižýk tus linus [braukdamas] – jau ir už nebrauktus gerai moka.

9. bučiuoti: Mylėdamas žemę, laižai tikrai žemę. O priesakiai (priešai) jo žemę laižys. Bausk bausk, paskui vė rankas laižýsi.
rankàs (batùs, kójas) laižýti žemintis, pataikauti: Mes jums rankų nelaižysim! Tu jiems batus laižai. Kur žmogus laĩžo kojas, tai jo kaip velnio bijok.
ver̃šiai (kárvė) nùgarą (pečiùs) laĩžo šaltis, šiurpas ima: Buvau, rodos, šiltai apsidaręs, o važiuojant pradėjo veršiai nugarą laižýti. Jau ir man veršiai pečius laĩžo. Aš jau sergu – tik karvė pečius laĩžo.
ver̃šis nelaižýtas. ištižęs, niekam tikęs žmogus: Veršiai jūs, veršiai! nelaižytieji veršiai! – paleido gerklę Cinokienė.
aplaižýti.

1. visą, iš visų pusių liežuviu apvalyti: Pavalgęs jis ir šaukštą aplaižo. Jei pavalgei, tai duok katei lūpas aplaižyti. Karvė gražiai veršį aplaižė, apvalė. Kokia gražybė trobesių, stogai kaip aplaižyti, koks darželis!. Duoda litrą [pieno] aplaižýtą, lygmalą.
aplaižýtinai. Išvažiuodamas iš namų aš vos vos sugraibiau tiek, kiek tik aplaižytinai (mažiausiai) reikia kelionei.

2. liežuviu liesti, apsibraukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam): Suvalgęs pyragą ir išgėręs pieną iki puodelio dugno, Antanukas saldžiai apsilaižė. Katinas, snaudęs ant mūro, supratęs skanias kalbas, apsilaižė. Žmonės apsilaižydami anas. valgė. Apsilaižydamos puola mergos ant jo (labai jis joms patinka) . Apsilaižė kaip šuo, muilą prarijęs. Apsilaižė kaip veršis, papą čiulpęs. Apsilaižė kaip katė, sviesto paragavus. Apsilaižė kap katė į dešras. Kad duosiu, tai tu net apsilaižysi (smarkiai sumušiu) . Nuvažiavau svotuosna ir parvažiavau apsilaižęs (nieko negavęs) . Nei kandęs, nei ne, tik apsilaižai ir eik. Čia jam nėr ko ir apsilaižyti (maža tėra) . Kad padavė duonos, tai tik apslaižyt visai šeimynai (mažai davė) .

3. apdailinti: Jis mėgdavęs padirbtą darbą aplaižyti.

4. apsitrinti: Kas tik šiek tiek apsilaižo Vokietijoje, sugrįžęs į Lietuvą, jau nebe lietuvininkas.
atsilaižýti

1. prilaižyti iki nenorint: Negali atsilaižyti – taip gardžiai kvepia valgymai virtuvėj.

2. atsigėrėti (norimu daiktu): Negali atsilaižyti, žiūrėdama pro langą krautuvėn, kur suknelės iškabinta.

3. gerinantis, meilinantis atsiprašyti, atgauti prarastą malonę: O, jis gerą turi liežuvį – kad ir kaip tave supykdys, bet ims ir vėl atsilaižo.
įlaižýti.

1. laižant įtraukti į save, pajusti (skonį): Įlaižiaũ aš tą skomą.

2. laižant padaryti kame duobelę: Įlaižiaũ aš taukus, smetoną, medų su pirštu.

3. įsiteikti, įsimeilinti: Įsilaižaũ prie ko. Į kieno meilę įsilaižýti. Tuomi jis nori, kaip rodos, prie francūzų vis daugiaus įsilaižyti.
išlaižýti.

1. laižant išvalgyti, išėsti; švariai viską suvalgyti: Vilkas avelėm kojas nulaužo, smegenėlius išlaižo. Kada sugrįžo kareivis atgal, jau to žmogaus didžiojo nerado ir viskas jau buvo išlaižyta to milžino. Aš saldumėlį išlaižyčiau ir puodelį sudaužyčiau. | laižant išvalyti: Geriausia korius duoti bitėms išlaižyti. Čiaudo kaip čigonas, pypkę išlaižęs. Ne tas svečias, kur kaip kiaulė išknisa, bet tas, kur kaip šuva išlaižo.

2. laižant pašalinti, išdildyti: Ką parašysi – su liežuviu neišlaižysi. Šuva išsilaĩžo šruotus, jei negiliai.

3. nulaisinti (žemę): Dirvą išlaižyti.

4. gražiai, glotniai susišukuoti: Vaikščioja sau išsišukavęs, išsilaižęs.

5. labai gražiai padaryti, išdailinti, išgražinti: Išdailino, išlaĩžė įvairiausiai tuos baldus. Išlaižiáu (išbraukiau) be spalio savo linus.

6. pamažu išgyti, pasitaisyti: Šuva iš visokių ligų išsilaĩžo. Keletą mėnesių pavaitojęs, gudročius ir išsilaižęs. Kada tu dabar beišsilaižysi, o tiek einamųjų darbų griūva! Manėm, kad anas mirs, ale tuo kartu išsilaižė. Šiaip taip jis išsilaižęs, bet visiškai pasveikti nebegalėjęs ir gavęs džiovą. | Toji telyčia dar išsilaižys (išaugs, pagražės), nors dabar ir nususus.

7. išsilaisvinti, išsivaduoti (iš bėdos): Už tuos [draudžiamų knygų] skaitymus … kol išsilaižys dabar. Nežinia, ar išsilaižys – per daug jau insmuko.

8. iškeldinti, išguiti; pašalinti: Jį čia išlaĩžė. Taip sveikatą išlaĩžė.

9. pašalinti sau nėštumą: Bepig jai neišsilaižyti, kad kišenėj yra.

10. išgauti, sužinoti: Iš jo visa išlaĩžo.
nulaižýti.

1. laižant apšvarinti; laižant nuimti nuo viršaus, pašalinti ką: Nulaižýk šaukštą. Karvė veršį nulaĩžo, nuvalo. Kruviną nulaižyk, ne taukuotą. Nespjaudyk, kad nereiktų nulaižyt. Kažkas su ta Barbe: vaikščioja, lyg kas jai sviestą būtų nuo duonos nulaižęs. Kišenėj, be spalių ir trupinių, tebuvo kaip tik nulaižyta kelionei (maža tebuvo pinigų) . Vienuolika kazokų tartum karvė su liežuviu nulaižė (visi mirė) . Jo pabūklai stačiai laižyte nulaižyti (nušvarinti) . Gaisras vėl viską nulaižė (sudegino, sunaikino) . Taukus nuo pirštų nusilaižýti. Nusilaižýk lūpas!

2. trumpai nugraužti, nuėsti: Menkos pievos: karvė nulaižė nulaižė žolę, ir nėr kas ėda. Jau karvės tep nulaižė pūdymą, ka jau ir laižyt nėr ko. Avelių nulaižytas kalnelis.

3. aplaižyti. Pamatęs degtinės butelį, jis net nusilaižė. Ar namie, ar svetur – kame tik jis, būdavo, pasirodys, visos nusilaižo.

4. laižantis nueiti: Nusilaižė nuo stalo.

5. nubučiuoti: Čia merga tai visų bernų nulaižyta.

6. nusigerti: Mano uošvis girtai nusilaižė.

7. panaikinti, išdildyti (bausmę): Čia Kiveris su milicijantu nulaižė, o būt gavęs už tai tūpt!
batùs nulaižýti labai nusižeminus, pasisveikinti: Batų nenulaižęs nesakykis, ko atejęs.
palaižýti.

1. liežuviu pabraukti per ką: Juk jisai. mirdamas tik kojas norėjo jam paskutinį kartą palaižyti. Palaižyk, vandenyje pasidažęs, pirštą. Ans gera palaižýdamos (geria arbatą ne atsikąsdamas, o palaižydamas cukrų) .

2. aplaižyti
2. Ka gausi į nosį, ir pasilaižýsi kraujais.

3. paragauti: Koks te jos valgymas – palaĩžė kaip katė! Palaižęs sotus nebūsi. Duonos nepalaižęs, nesakyk, kad skani. Sienos nepalaižysi, akmens nepagrauši. Tokie, tik mokslo palaĩžę (truputį pasimokę), nieko neišmano, o baisiausia puikūs. Mūsų jaunuomenė, palaižiusi mokslo, nebenori jau būti amatininkais. Valgė, kiek nevalgė, – tik pasilaĩžė i paliko.

4. laižant pašalinti. .
pérsilaižyti truputį užsikąsti, persikąsti: Ten labai mažai valgyt teduoda – persilaižo kiek, ir gatava. Kol sulauksiu pietų, reikia ko nors persilaižyt. Truputį persilaižiau, ir nurijau noro kirmėlę.
pralaižýti

1. laižant prakiurinti: Žiurkės myli vaikus, kuriuos laižydamos, pralaižo odą. Marga karvaitė dangų pralaĩžė.

2. praleisti kurį laiką laižantis. . Šiandien visądien prasilaižiau (praverpiau) .
prilaižýti

1. laižant, ragaujant, po truputį imant, privalgyti, priėsti: Gana prilaižei, leisk mane laižyti. Prilaĩžė medaus. Nėr žolės, kada prilaižìs karvė. Jei neprivalgei, tai ir neprilaižýsi. Ko nepriėdei, neprilaižysi. Jau kad nėra su šaukštu, su pirštu nedaug teprilaižysi. Virėja visko prisilaĩžo bevirdama. Jei valgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi. Kad neprivalgei, tai ir neprisilaižysi.

2. lygiai, dailiai prišukuoti (plaukus). . Jis prieš veidrodį prisilaižė plaukus.

3. prisigerinti, prisimeilinti: Laižėsi laižėsi ir prisilaĩžė prie tos mergos. Jis moka prisilaižyti. Prisilaižei kaip kokia kalė, kad paskuo galėtumi įkąsti. Prisilaĩžė kaip šuva prie žmogaus ir išnaudoja.
sulaižýti.

1. laižant suvalgyti, suėsti: Kiba kap medų sulaĩžo, tep jiej tas raikštes [sutrauko, pražudo] !. Kiek turėj [o],
sulaižė (išleido) abudu [pinigus]. Katės sulaižė.

2. išdžiovinti, išsausinti: Ugnis sulaĩžo vandenį.

3. laižant po truputį surankioti, sugraibstyti: Tą medų jos. iš žiedų visokių žolių bei medžių sulaižo. Ne vien bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa, bet jos sulaižo dar nu lapų visokių medžių. Atolaičio sulaižė (sugraibė) vežimaitį. Paliejęs putrą, nebsulaižysi.

4. liežuviu sulyginti, suglostyti: Ji. plutą atkėlė, minkštimą išėdė, tais plutas sulipino gražiai, sulaižė. Jaučiai susilaĩžė su liežuviu. Jei telinga karvė suslaižius in pirmagalį – telyčią atves, o į uodegą – veršį atves.

5. lygiai, glotniai sušukuoti: Sviestu patepti ir sulaižyti plaukai labai blizga. Ir sulaižyti berno plaukai nepadeda, jei merga nenori. Sulaižė kaip karvė veršį. Aplinkui vėjų sulaižyta (sulyginta) balta lyguma. Sulaĩžo (suaria) ežią. Anas taip susilaĩžo, kad net blizga. Susilaižyk plaukus, žėk (žiūrėk), kokie pasišiaušę. Nei susišukuoti gražiai nemoka – eina suslaĩžius kap karvė.

6. susidraugauti, susigerinti: Tai toks su tokiu greit susilaižo, ale greit ir susipyksta.

7. smarkiai suduoti, sudrožti: Aš tave kad sulaižýsiu, tai tu greit apsėsi (nusiraminsi) . Urėdas kad sulaĩžo botagu pjovėjom per pečius!
užlaižýti

1. truputį užvalgyti, užkąsti: Kiek čia to valgio – lyg katė užlaĩžo! Jautis, biškį užlaižęs, ir ilsis atsigulęs.

2. paragauti: Pijokas ka tik užlaĩžo, ir su pagaliu nu čėrkos neatmuši. Tas vilkas, niekada jos. nekaštavojęs, užlaižęs ir pasigėręs.

3. užsigydyti: Kai karų žaizdas užsilaižysime, tai savaime ateis ir didesnieji politikos sumetimai.

4. užlyginti, išdildyti: Vėjas užlaižė išvykusiųjų pėdas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ilaizyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x