įkukuoti

kukúoti, -úoja, -ãvo. kūkúoti.

1. šaukti „kukū“. Klausiaus, kaip sodne raiboji gegutė kukuoja. Kukuo girio [je] gegutelė. Gegužė kukúoja jau. Kukuoja dejuoja ir širdį griaudina. Tik tu girdėsi, mano mergelė, gegutę kukuojančią, paukštelius čiulbaujančius. Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas: čia kūkuodama verkia, čia juokias, kvatojas. Išdygo krasnioji liepelė degulei kūkuotie, motulei budytie. Geriau su paukščiais būtų kukuoti, ne su anyta susirokuoti. Aš pasiversiu raiba gegule, aš bekukuosiu žalioj girelėj. Uždavė anyta tris darbus dirbtie: pirmas darbelis – gegute kūkuotie, antras darbelis – per marias plauktie, trečias darbelis – nedėlioj skalbtie. Aš ne gegelė girioj kukuoti. Velnias, ne gegutė, kad žiemą kukuoja. Ant aukšto kalnelio žalioji liepelė. Te kukavo volungėlė devyniais balseliais. Kad vargų nebūtų, ir gegulė nekukuotų.

2. kukuojant skaičiuoti, sakyti, pranašauti: Kukuok, gegute, kiek man metelių [gyventi].

3. buvus pasislėpus pasirodyti ir sakyti „kukū“. Kukúo [ja] pirštai (išlindo pro kiaurus batus), kukúo [ja] keliai (keliai matytis pro kiauras kelnes), o neturiu lopo nė tam kartuo.

4. kumsėti, tūtuoti: Paežerėje kvarkia, kukuoja drūtosios, didžiulės žaliosios varlės. Visur būdavo tyla, tik girdėdavos, kaip kūdrose nesutardamos varlės kukuoja. Neliekit vandenio in žemės, ba zara ims pirkioj žėbos kukuot. Kukúojančios varlės yra valgomos.

5. verkti, dejuoti: Kukuos mano dukružėlė už pijoko bernelio. Ir ne viena sesutėlė kukavo brolelių. Pabus kiek ir vėl kukúoja. Eime geriau avižų sėt, ką čia užsidarius kukuoji! Pridirbs visokių bėdų, o tu paskui kukuok. O anys. Dievuliau, apskretę, apšašę – verkia, kukuoja. Kūkúoja siratėlė an motulės kapelio. Kad linelius šukavau, kaip gegužė kukavau. Nebečiauškėsiu kaip lakštutėlė, ale kukuosiu kai gegutėlė. Ir tu, sena motynėlė, kukavai kaip gegužėlė. Svyruos tau galvelė kaip eglės šakelė, kukuos tau širdelė kaip miško paukštelė. Paklydome vidury girios, tai nors ir kukuok – pagalbos kaip nėr, taip nėr.

6. linksmintis, ūžti: Lig rytui kukãvom: gėrėm, dainavom, šokom. Gersma, kukuosma, niekam kitam neduosma.

7. šūkauti, šaukti: Per rugių lysves ir arimus, kukuodamas dingusiam arkliui, visas purvinas parbėgo į miestelį.

8. kalbėti, sakyti: Nuo to laiko Pakaušienė didžiaus užsispyrė ant savo vyro ir tankiaus pradėjo kukuoti, kad Antanuką reikia vežti į mokslą. Kaip išsikukavai, taip ir kukúok, t. y. kaip išsikalbėjai, taip ir kalbėk.
apkukúoti. kukuojant ką minėti, apgailėti: Pirma jos lėkė raiba gegutė, margas skryneles apkukuodama. Gegutė visus apkukúoja. Visos pilkos gegutėlės mane apkukavo. Jau gegulių apkukuota, paukštelių apčiulbuota.
atkukúoti.

1. atskristi kukuojant (?): Anksti skubinai, šakas dabinai – vis atkukuoti sierai gegulei.

2. atsidejuoti, atsiraudoti: Atsikukúosi, miela dukrele, kaip žalioj girioj pilka paukštelė.
įkukúoti

1. gerai kukuoti: Bet kukuoti, kaip tu įkukuoji, juk nė lakštingala nemoka. Ir įkukúoja gi kas pavasaris mūsų girelėj gegutės!

2. įsileisti kukuoti, tūtuoti: Gegutė, varlės įsikukãvo, tai nebegalima apsiklausyti. O sviedkas kaip įsikukavo savo giesmę, nė prasti nebsupratai, ką jam sūdžia pasakė.

3. pavasarį pirmą kartą užkukuoti: Gegužė įkukavo į plikus medžius (medžiams neišsprogus) .

4. įkalbėti, įtikinti: Žmona – nakties gegutė: įkūkuos, ką panorės, jog net tikros motynos imsi neapkęsti. Ką naktinė gegulė įkukuos, tai dienos to nepadarys. Ona įkukuos savo seniui, ką tik panorės. Kad jau ans ką nors įsikukúo [ja] (įsikala į galvą), tai anam sakyk nesakęs – varys pagal savęs, ir gana.
iškukúoti

1. kurį laiką kukuoti: Vos vieną mėnesį iškukavus gegužė pavirsta vanagu.

2. kukavimu išpranašauti kieno išvykimą iš namų, užtraukti mirtį, nelaimę ir pan, kukuojant ką paskelbti: Gegužė iškukuõs bekukuodama, t. y. jeibi kas mirs (bùrta). Kūkuoja kūkuoja sode gegužė – kažin, ką iškūkuos (kas iš tų namų mirs) ? Štiš tu, ragana, tu vėl nelaimę iškūkúosi! Vai kukav [o] kukav [o] raiba gegutė, ik iškukãvo močiutės dukrelę. Patol kukavo, kol iškukãvo nu matušės dukrelę. Kamps į kampelį po geguželę kas rytelį kukavo, kol iškukavo, kol išlingavo matušelės dukrelę. Kūkavo rytą ir vakarėlį ir iškūkavo daugel vargelių. | Iškūkuoki, gegiutėle, kiek man skirta vargelių, kiek paliko čia gyventi man jaunajam metelių.

3. kukuojant išsakyti: Nuskrisk, gegute, pas mano motutę, iškukuok, išrokuok visus mano vargelius. Gegužė pakeliui ir šį kartą visą teisybę iškukavo. Gegutė pati savo vardą išsikukuoja.

4. raudant, dejuojant atgauti, susigrąžinti: Jei taip atsitiko, nieko nebeiškukuosi (nieko nebepadarysi, nebeišdejuosi) . Kukuosi kaip gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei.

5. išsiverkti, išsidejuoti: Dar išsikukuosi išsidejuosi su gegužele, su motynele.

6. verkiant, dejuojant išlydėti: Iškukãvo išraudojo jaunąjį sūnelį vaiskelin.

7. kurį laiką praleisti linksminantis, ūžiant: Gražiai visą naktelę iškukavom.

8. išgerti: O, broleli, ne sausai apsiėjom – kelis butelius iškukãvom!
nukukúoti

1. sušukti „kukū“: Kiek kartų gegutė nukukuos, pirmą kartą išgirsta, tiek metų dar liks gyventi klausytojui (-jai).

2. raudant, vaitojant nulydėti: Duktė nukukavo savo matušę į kapus, t. y. graudžiai verkdama nulydėjo.

3. nusigerti: Senis nuskukãvo ir užmigo.
pakukúoti.

1. kiek kukuoti: Dar po šv. Petro gegužė pakukãvo biškį. Gegiulė atskrido, gražiai pakukãvo. Kas tau pakukuos rytelį, kas tau palinksmins širdelę? Visas devynias [šakas] vėtružė laužė, man, Dieve, laikyk viršūnelę – raibai gegutei atsitūpti, ryts vakarelis pakukuoti. Aug aužuolėlis … gegužėlei pasikukuoti, lakštingalėlei pasičiulbuoti.

2. kukavimu paskelbti, pasakyti, kukuojant išpranašauti: Pakukuoj (pakukuok), gegute, kaip genelis margas, pasakai, tėveli, kaip sūneliui vargas! | Pakukuok man, gegutėle, kiek reiks vargt metelių.

3. žaidžiant pasiskardenti – tarti „kukū“: Joniuk, pakukúok, Onytė tavę negalia atrast!

4. padejuoti, paraudoti, pavargti: Kai supus viskas in lauko, tada pakukúosi. Pakukúosi, vaikeli, kolei padarysi. Pakukuosi da, kolei sugis. Dar pakukuõs gerai, kol vėl an kojų atsistos. Pakūkuosi graužynuos. Gegute pakukavus (pamačiusi vargo, pavaitojusi), kiekvienam atjausi. O dabar ir pasikukuok kaip gegutė – čiūčia liūlia, tegul guli.

5. pagerti: Nu, mes kai sueisma abu gyvent, tai da pakukuosma arielkėlės.
parkukúoti. kukuojant parlėkti, parskristi: Parkukuoja gegutė iš tolimo krašto.
pérkukuoti

1. iškukuoti 1: Parkukavo gegužė visą pavasarį.

2. perkalbėti: Nakties gegužė (žmona) vis perkukuo [ja].
prakukúoti. praūžti, pragerti: Jis tris šimtus litų per tris dienas prakukãvo. Visus kiaulės pinigus (gautus už parduotą kiaulę ar skirtus kiaulei pirkti) prakukãvo.
prikukúoti

1. kukuojant išpranašauti: Kožnoj šakelėj po gegutėlę kas rytelis kukavo. Oi kukū kukū, ką prikukavo – man vargiąsias dieneles.

2. prikalbėti: Nakties gegužė (žmona) prikukuos.

3. prisiraudoti, prisidejuoti: Prisikukuosiu, miela matute, kaipo girelėj pilka gegutė.
sukukúoti

1. sušukti „kukū“: Sukukavo gegužėlė, aukštam medy tupėdama. O kad mes važiavom pro žalią girelę, sukukavo raiboji gegelė. Atsistojo prieš tą. kuris buvo sukukavęs geguže.

2. kukavimu išpranašauti, užtraukti nelaimę: Kad gegužė sodžiuj kukuoja, tai sukukuos blogus metus.
užkukúoti

1. pradėti kukuoti, sukukuoti: O kad mes važiavom pro žalią girelę, užkukavo raiboji gegelė. Žaliam sode raiba gegutė užkukuos. Užkukuõs raiba gegutelė, uždainuos jauna merguželė. Algos suderėję trisdešimtis rublių lig tol, kol gegutė užkukuos. Ažkukuokai pro langelį, sulinguokai su sparneliais! Jeigu, pirmą kartą užkukavus gegutei, neturi pinigų, tai ir visus metus pinigų neturėsi. Niekas nematė, kaip ji gaudydavo rupūžėles gegužės mėnesį, dar gegutei neužkukavus, ir mušdama žiūrėdavo, kad iš jų nugaros trykštų skystis, baltas kaip pienas. Kartais ir vanagas gegute užkukuoja.

2. gegutei kukavimu užklupti ką, tą pavasarį dar negirdėjusį jos balso: Ką dirbant užkukuos gegužė, tą dirbsi par visą metą. Mane gegutė su pinigais užkukãvo – per visus metus pinigų turėsiu. Tik pinigų nepamirškite pasiimti, kad gegutė neužkukuotų tuščios kišenės. Jį nevalgiusį gegužė užkukavo. Jeigu gegutė užkukuoja žmogų gulint, tai tas žmogus bus tus metus tinginys. Reikia prieš Jurgį kiaules išgyt, kad neužkukuot tvarte – paskui iš lauko bėga namo. Jeigu gegutė pirmąkart užkukuoja sausą medį (medžiams neišsprogus) , bus šalta vasara, jei žalią – bus šilta. Užkukuos gegutė tave su visais audimais (nespėsi iki pavasario, iki gegutės parskridimo baigti austi) . | Neužkukuota gyvatė (užmušta, dar gegutei nekukavus) yra vaistas nuo pasiutimo. Neužkukuotas rupūžes nuduria kuo nors ir kiša pastogėn džiūti vaistams.

3. kukuojant užtikti: Aš užkukavau seną motynėlę svirnely bemiegančią.

4. apkukuoti: Mudums nakvynelė yr didis vargelis, visos girios geguželės mudu užkukavo.

5. užtrukti ūžiant, girtuokliaujant; . kukuoti 6: Jau kur užkukãvo, kad neparvažiuoja.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikukuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis