įkryžiavoti

.
kryžiavóti, -ója, -ójo

1. kryžiuoti 1: Jį kryžiavójo. Kryžiavoju, ant kryžiaus prikalu.

2. varginti, kankinti: Na, ir kryžiavoja tave tie nevidonai. Papratęs kožną vieną kryžiavot, misliji ir mun sprandu joti. Marint ir kryžiavot kūną savą.

3. žegnotis: By tik be kepurės melsies, kryžiavosies – vogti gali kiek tik telpa.

4. griežtai tvirtinti, prisiekdinėti: Jis kryžiavojasi, jog su keturiom tokiom patrankom galima bus kautis su visu laivynu. Kryžiavójasi, kad ji nieko nematė, nieko nežino. Kryžiavójas, kad nekaltas buvęs. Ji gynėsi, kryžiavojosi, jog ničniekam nepasakiusi. Kryžiavojasi visom keturiom ir sako neėmęs. Žmogus kryžiavojas, neprisipažįsta, ir tiek. Motina kryžiavójos, kad nieko nežino. Gali kryžiavótis, bet vis tiek kaltas.

5. aiškintis: Kaip sutinki, tai ir kryžiavokis jam, iš kur eini.
apkryžiavóti.

1. kryžmai aprišti.

2. geležimi (geležiniais virbais) užkalti (langus).
atsikryžiavóti nuo ko nors ištrūkti, ko nors atsikratyti: Jau nuo tų latrų atsikryžiavójau.
įkryžiavóti. kryžiškai ką įstatyti: Įkitaĩ, t. y. juostos, įkryžiavóti į duris.
iškryžiavóti. paguldyti ant žemės, ištiesus kryžmai rankas: Sučiupo jie mane, parmetė žemėn, betampydami visiškai iškryžiavójo. Guli vyras iškryžiavótas. Jis parmetė ir net iškryžiavójo, mat daug drūtesnis. Šnabždėjo ji išsikryžiavojusi žemėje, ir iš jos akių riedėjo gailios ašaros.
nukryžiavóti (nuokryžiavoti). nukryžiuoti.
prikryžiavóti. daug išguldyti kryžmai: Iegulis atrado prikryžiavóta malkų.
sukryžiavóti; . sukryžiuoti: Kryžiumi sukryžiavók skietus prie durų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kryžiavóti, </b>-ója, -ójo<br/>1. kryžiuoti 1: Jį kryžiavójo. Kryžiavoju, ant kryžiaus prikalu. <br/>2. <span class="explanation">varginti, kankinti: </span> Na, ir kryžiavoja tave tie nevidonai. Papratęs kožną vieną kryžiavot, misliji ir mun sprandu joti. Marint ir kryžiavot kūną savą. <br/>3. <span class="explanation">žegnotis: </span> By tik be kepurės melsies, kryžiavosies – vogti gali kiek tik telpa. <br/>4. <span class="explanation">griežtai tvirtinti, prisiekdinėti: </span> Jis kryžiavojasi, jog su keturiom tokiom patrankom galima bus kautis su visu laivynu. Kryžiavójasi, kad ji nieko nematė, nieko nežino. Kryžiavójas, kad nekaltas buvęs. Ji gynėsi, kryžiavojosi, jog ničniekam nepasakiusi. Kryžiavojasi visom keturiom ir sako neėmęs. Žmogus kryžiavojas, neprisipažįsta, ir tiek. Motina kryžiavójos, kad nieko nežino. Gali kryžiavótis, bet vis tiek kaltas. <br/>5. <span class="explanation">aiškintis: </span> Kaip sutinki, tai ir kryžiavokis jam, iš kur eini. <br/><b>apkryžiavóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kryžmai aprišti. </span> <br/>2. <span class="explanation">geležimi (geležiniais virbais) užkalti (langus). </span> <br/><b>atsikryžiavóti</b> <span class="explanation">nuo ko nors ištrūkti, ko nors atsikratyti: </span> Jau nuo tų latrų atsikryžiavójau. <br/><b>įkryžiavóti</b>. <span class="explanation">kryžiškai ką įstatyti: </span> Įkitaĩ, t. y. juostos, įkryžiavóti į duris. <br/><b>iškryžiavóti</b>. <span class="explanation">paguldyti ant žemės, ištiesus kryžmai rankas: </span> Sučiupo jie mane, parmetė žemėn, betampydami visiškai iškryžiavójo. Guli vyras iškryžiavótas. Jis parmetė ir net iškryžiavójo, mat daug drūtesnis. Šnabždėjo ji išsikryžiavojusi žemėje, ir iš jos akių riedėjo gailios ašaros. <br/><b>nukryžiavóti</b> (nuokryžiavoti). nukryžiuoti. <br/><b>prikryžiavóti</b>. <span class="explanation">daug išguldyti kryžmai: </span> Iegulis atrado prikryžiavóta malkų. <br/><b>sukryžiavóti; </b>. sukryžiuoti: Kryžiumi sukryžiavók skietus prie durų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.