įkriūkti

kriū̃kti, -ia, -ė.

1. rėkti. Kiaulė kriū̃kia. Ko ta kiaulė ten kūtė [je] kriū̃ka? Deglė tik kriū̃kia, turbūt serga. Kiaulė kriūkė kriūkė ir nudvėsė. Soti kiaulė nekriūkia. Nepašėrei kiaulių, tai tos verčia duris, kriū̃kia. Dyglys nutvertas kriūkia kaip kiaulė ir mėgina žviegti.

2. stenėti, dejuoti: Pareina prisprogęs ir kriū̃ka kame pakritęs.

3. kriokti: Nebeilgai gyvens – jau kriū̃kia. Kartais ir arkliai kriūka, kad nebeatgauna dvasios, kad anus pakinktai smauga.

4. labai kosėti, krenkšti: Jis tiek kriūka, kad ir plaučiai ano pradėjo skaudėti. Aš negaliu nėko bedirbti, kriūku ant vietai susiriesdamas.

5. sunkiai dirbti: Par visą vasarą žmogelis menkai ėdęs kriū̃kė.

6. verkti.
atkriū̃kti, -ia (àtkriūkia), àtkriūkė. kosint, kriūkiant ateiti: Dar jūsų senis ir į Kalnalį atkriūk.
įkriū̃kti, -ia (į̃kriūkia), į̃kriūkė. kriūkiant įvežti, įtraukti: Arklys įkriūkti į kalną tokį vežimą negalia.
iškriū̃kti, -ia (ìškriūkia), ìškriūkė.

1. kriūkiant išgyventi: Dar senis iškriū̃ks par šią žiemą.

2. vienas kitą išjuokti: Ne, prie jų prisirašyt nenoriu, ba jie išsikriū̃kia.
nukriū̃kti, -ia (nùkriūkia), nùkriūkė.

1. sukriūkti: Kiaulė nusikriūkė, ir išgirdo.

2. kriūkiant, raginant sunkiai nuvažiuoti: Kol su tokiais katinais (prastais arkliais) nukriū̃ksi, ir vakaras ateis.

3. kosint numirti, nukrenkšti: Senelis kriūkė kriūkė ir galų gale nukriūkė.
pakriū̃kti, -ia (pàkriūkia), pàkriūkė. galėti, įstengti kriūkti: Jis vos bepakriūkė, ilgom kiauliškom blakstienom melancholingai mirksėdamas.
parkriū̃kti, -ia (par̃kriūkia), par̃kriūkė.

1. kriūkiant pareiti: Kiaulės par̃kriūka iš ganyklos, matyt, jau išalko.

2. kosint pareiti: Vos vos beparkriūkiau iš Kalnalio.

3. sunkiai, kriūkiant parnešti: Tas jau par̃kriūka maišą ant pečių pasidėjęs.
pérsikriūkti sunkiai dirbant nuvargti, persidirbti: Kur tu žmogus neparsikriūksi: a tau šventa, a tau prasta – nėr atilsio.
sukriū̃kti, -ia (sùkriūkia), sùkriūkė. kriūktelėti: Apžergęs pabirusias avižas, meitėlis sukriūkė bandai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kriū̃kti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">rėkti</span>. Kiaulė kriū̃kia. Ko ta kiaulė ten kūtė [je] kriū̃ka? Deglė tik kriū̃kia, turbūt serga. Kiaulė kriūkė kriūkė ir nudvėsė. Soti kiaulė nekriūkia. Nepašėrei kiaulių, tai tos verčia duris, kriū̃kia. Dyglys nutvertas kriūkia kaip kiaulė ir mėgina žviegti. <br/>2. <span class="explanation">stenėti, dejuoti: </span> Pareina prisprogęs ir kriū̃ka kame pakritęs. <br/>3. <span class="explanation">kriokti: </span> Nebeilgai gyvens – jau kriū̃kia. Kartais ir arkliai kriūka, kad nebeatgauna dvasios, kad anus pakinktai smauga. <br/>4. <span class="explanation">labai kosėti, krenkšti: </span> Jis tiek kriūka, kad ir plaučiai ano pradėjo skaudėti. Aš negaliu nėko bedirbti, kriūku ant vietai susiriesdamas. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai dirbti: </span> Par visą vasarą žmogelis menkai ėdęs kriū̃kė. <br/>6. <span class="explanation">verkti. </span> <br/><b>atkriū̃kti, </b>-ia (àtkriūkia), àtkriūkė. <span class="explanation">kosint, kriūkiant ateiti: </span> Dar jūsų senis ir į Kalnalį atkriūk. <br/><b>įkriū̃kti, </b>-ia (į̃kriūkia), į̃kriūkė. <span class="explanation">kriūkiant įvežti, įtraukti: </span> Arklys įkriūkti į kalną tokį vežimą negalia. <br/><b>iškriū̃kti, </b>-ia (ìškriūkia), ìškriūkė. <br/>1. <span class="explanation">kriūkiant išgyventi: </span> Dar senis iškriū̃ks par šią žiemą. <br/>2. <span class="explanation">vienas kitą išjuokti: </span> Ne, prie jų prisirašyt nenoriu, ba jie išsikriū̃kia. <br/><b>nukriū̃kti, </b>-ia (nùkriūkia), nùkriūkė. <br/>1. <span class="explanation">sukriūkti: </span> Kiaulė nusikriūkė, ir išgirdo. <br/>2. <span class="explanation">kriūkiant, raginant sunkiai nuvažiuoti: </span> Kol su tokiais katinais <span class="explanation"> (prastais arkliais) </span> nukriū̃ksi, ir vakaras ateis. <br/>3. <span class="explanation">kosint numirti, nukrenkšti: </span> Senelis kriūkė kriūkė ir galų gale nukriūkė. <br/><b>pakriū̃kti, </b>-ia (pàkriūkia), pàkriūkė. <span class="explanation">galėti, įstengti kriūkti: </span> Jis vos bepakriūkė, ilgom kiauliškom blakstienom melancholingai mirksėdamas. <br/><b>parkriū̃kti, </b>-ia (par̃kriūkia), par̃kriūkė. <br/>1. <span class="explanation">kriūkiant pareiti: </span> Kiaulės par̃kriūka iš ganyklos, matyt, jau išalko. <br/>2. <span class="explanation">kosint pareiti: </span> Vos vos beparkriūkiau iš Kalnalio. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai, kriūkiant parnešti: </span> Tas jau par̃kriūka maišą ant pečių pasidėjęs. <br/><b>pérsikriūkti</b> <span class="explanation">sunkiai dirbant nuvargti, persidirbti: </span> Kur tu žmogus neparsikriūksi: a tau šventa, a tau prasta – nėr atilsio. <br/><b>sukriū̃kti, </b>-ia (sùkriūkia), sùkriūkė. <span class="explanation">kriūktelėti: </span> Apžergęs pabirusias avižas, meitėlis sukriūkė bandai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.