įjodyti

jódyti, -o, -ė.

1. joti 1: Aš ten jau dukart jódžiau. Jodė tankiai į nuotakos kiemą. Gustis pirko arklį ir jodė į zalietas. Jūs trys iš vieno kaimo jodote į kitą. Tatai mano juodbėrėlis prie mergelių jodyti. Sūneli mano, mano jaunasis, kur jodei šią naktelę ant bėrojo žirgelio? O aš šiąnakt naktužėlę po giružę jódžiau. Jodai, nejodai, šelmi bernužėli, tu mane tik negausi. ! Pramyniau takelį bevaikščiodamas, sulaužiau tiltelį bejodydamas. Aš pasiimsu širvą žirgelį, aš ir jodysu po smiltynelį. Tu po svietą jódei. | Aš nepaspėsiu žirgelį šerti, kožną dienelę muštriai jodyti. | Yra par mane treigys kumelys, anas nejódytas, tai tu jį prajódysi. Jauniklis arklys, niekur nejodytas, įbėgo stačiai arklidėn. Reiks ir tau savo kumelę jódyti. Kad ir nupirksi [žirgelį],
bet nejodysi. Mynioja pievas, jódo, benorėk ko prišienauti! Visi jódo, niekas nepašeria.

2. varginti, skriausti: Pasakoja, kad seniau kiekvienas ponas tol jódydavo savo vergus, lig anys galą gaudavo, lyg kokius šunis. Anas savo gyvenimu svietą jodė ir jodė. Tu, tėve, dar turi galvą ant pečių, ir negali tavęs bobos jodyti.

3. laipioti, karstytis: Kur jodai kai katinas!. Kaip ožkos karklynais jodos.

4. išdykauti, siausti, bėgioti; daužytis, triukšmauti: Vaikai, nesijódykit! Ar nenustosit, vaikai, o tai besijódydami ir sprandus nusisuksit! Vaikai, nesijódykit, dar langą išmušit! Valgyt, jódytis tai jie pirmutiniai, o prie darbo paskutiniai. Na, ko jūs čia dabar jodotės, žiūrėkit galvijų! Mūsų vaikas tai jódos ir jódos nuo vienos lovos ant kitos. Šuo tingėdamas padavė katei, katė besijodydama ir numetė [prašymą]. | Pavakariais besijodąs po sodas arba kaimas. Jódosi per naktis, o rytmetį miega lig priešpiečių. Ko jódotės kaip arkliai!

5. šipinti: Kai pamačiau, kad jis per daug jodo mano peiliuką, atsiėmiau.
ant sprándo (sprándu, ant kãklo) jódyti išnaudoti, kankinti, skriausti: Kai susivienysim, buržujai nebegalės mums jodyt ant sprando. Vyras jódo moteriai ant kãklo. Vaikai įmanytų Zosei sprandu jodyti.
apjódyti; . apjoti 1: Mažas žirgelis visą lauką apjódo.
atjódyti

1. atjoti 1: Jaunikiai atjódė kelius sykius prie mergos.

2. atšipinti: Pjūklas taip atjódytas, kad nieko neima. Atjódyti peilį atjódo, o sugaląsti nesugalanda.

3. iki valios atsidaužyti, atsitriukšmauti: Kol tėvo nebuvo, jūs atsijodėt kiek gana.
įjódyti. įjoti.

1. įjodinėti, prajodinėti: Arklys neįjodytas eina piestu.

2. įnešti, įgabenti: Tas kilbasas įjódė taip aukštai į kaminą, nė pasiekt nemožna.
išjódyti. išjoti:

1. Vyrai išjódė arklius dobilienon. | O aš išjódžiau tris šimtus kiemelių ir vieną, o aš negavau tokios mergužėlės kaip tave.

2. Pasidedi kokį daiktą, tai tuoj ir išjodo vaikai.

3. Bekirsdamas žabus akmenyne, kirvį išjódžiau.

4. Visus, kas ją supykdo, boba tuoj pro duris išjodo.

5. prajodinėti: Šiandien gausi išjodyt eržilą.

6. išversti, išrausti, sujaukti: Mat kiaulė negali ėst, neišvertus lovio, turi jin jį išjódyt. Visa išjodyta.

7. ištrempti, išmindyti: Rytoj, žiūrėk, bus visa pieva išmindyta, kareivių išjodyta.

8. išsidūkti, išsišėlti: Išsijodę pradėjo kalbėti apie pamokas.
nujódyti.

1. nujoti 1: Nujodyk (nujok) arklius į ganyklą. Aš tave į dvylika adynų nujodysiu (raitą nugabensiu) ten, kur tavo ta pana.

2. nusivaryti šėlstant, dūkstant, išdykaujant: Nusijódo po vakaruškas, paskui miegt lig pusryčio.

3. jodinėjant nuvaryti, nubaigti: Barė tėvas sūnelį, kam nujodė žirgelį. Nujódė žirgą (lig nuvargstant). Būti pasamdinyku – ne pyragai: greitai nujódo sveikatą.

4. nudėti, nukišti: Žėdną daiktą vis nujódo, niekados nerasi, kur pasidedi. Kaip parodysu, ir nujodysi. Nenujódyk tu man nuo suolo batus. Nenujodyk nuo stalo puodelio.

5. nuplėšti, nudyžti, nunešioti: Per metus nujódžiau savo drobužius.
pajódyti.

1. pajoti 1: Pajodžiau, pajodžiau an arklio ir mečiau. | Pajódyk vaiką, tik žiūrėk, kad nenumestų. Tėte, pajódyk mane [ant sprando]. Pajodė, vėl tą žirgą paleido, o pats triūsia apie savo darbą. Ma [n] pavydėjo žirgelį šerti, kas nedėlėlę pasijódyti.

2. paišdykauti, pasiausti: Aš jum pasijódysiu. !
parjódyti

1. jojant nuvaryti, nukamuoti: Parjodytas arklys. Aš arklelį ir antrą parjodžiau, jūsump jodydamas. Jodei, parjodei bėrą žirgužėlį, mane jauną augindamas, močiutę gaišindamas.

2. pargrįžti, parsibaladoti: Vienas namie, o kits parsijódys kada.

3. patriukšmauti kurį laiką: Apie metus jis parsijodė.
prajódyti.

1. bejodant pražudyti; sunaikinti: Devynis takelius pramynė, dešimtą žirgelį prajodė.

2. prajodinėti: Prajódyk jauną ašvieną. Prajodyk mano sartį. Gali joti an šito arklio – jis jau prajódytas. Yra tvarte žirgas, tai tu jį, ženteli, prajodykie.
sujódyti

1. nujoti ir sugrįžti: Imk palšį, tai greičiau sujódysi. Pagalvojau sau, jog Kazimieras nepyks už tai, kad aš, sujodęs į Kražius, vėl paleisiu arklelį, sėdau ir jojau.

2. sumindyti jojant: Sujodžiau (sudildžiau) tiltelį ristu žirgeliu. Jok atsargiai, nesujodyk vaikų! O kad tave paralis – sujódei visas kūčkeles!
užjódyti.

1. nuvaryti, nukamuoti: Ažjódžiau žirgelį jodinėdamu.

2. užuiti: Gera pati vyrui kelią rodo, pikta – barniais užjodo. Senis jau užjodytas: visur jis kaltas, visada jis kaltas. Jie tą merginą ten užjódys. Jis buvo niurna vyras, bobos užjodytas.

3. užsikarti, užlipti: Užsijódė, užsikrapštė kačiokas ant kamodos miegot.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ijodyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x