įgirsti

.
gir̃sti, -ta, gir̃do. imti girdėti; gauti žinią, patirti: Pradėjom gir̃sti prastų naujynų.
atgir̃sti. sužinoti, patirti: Ana atgir̃s, ką tu sakai. Atsigirdáu (išgirdau), kad noria mane piršti. Kur kokis darbas atsigir̃do, tai svieto ir priverda kai musių. Neleido nėkam papasakoti, kad neatsigirstų. Kaip itokią navyną atsigir̃do – važiuoja, nieko nedaboja.
dagir̃sti. išgirsti: Apie tai dagirdo vagys. Dasigirdo (sužinojo) tėvas apie jų laimingą gyvenimą.
įgir̃sti. nuklausyti: Tos nelabai įgirdaũ.
išgir̃sti.

1. suvokti garsą: Netrukus Monika išgirdo atsiveriant tvarto duris. Nė vienas jo žodis nepaspruko, mano neišgirstas. Neišgirsi jau, sesyte, giedant vieversėlį. Aš išgirdaũ jį bešaukiant. Išgirdaũ girdėjau girioj balselį. O, kaip miela išgirst kalbą savo šalies!
išgirstinai.

2. patirti, sužinoti: Išgirdo dukrelę susirgusią (gavo žinią, kad dukrelė susirgo) . To niekuomet iš jo neišgirsi. Na na, kai teta išsigir̃s, tai bus tau lot. Žemaičių, lig laiku apei antpuolį išsigirdusių, susirinko į pilį geras būrys. Žiūrėk, išsigir̃s ir pas jumi to [ji] žinia.

3. išklausyti: Išmigirsk maldas verksmingas.
nugir̃sti.

1. visai aiškiai, viską išgirsti: Ans nugir̃sta, ne apkurtys. Senelis tuoj nugirdo prislėgtą šnirpštimą. Nugirsti kartais juoką ir žodžius. Ką tik nugir̃s, tuoj ir išnešioja (nelaiko paslapties, visiems išpasakoja) . Nenugirdaũ gerai, ką jis pasakė. Nenugir̃dęs gerai, kitam nesakyk. Man nusigir̃do visai kitap, nekap tu sakei. Jam nusigir̃do, kad šuva loja.

2. patirti, sužinoti: Nugir̃do jis, kaip sakė anie. Kap aš nugirdžiù, jis turi tūkstančių, o vis bėdavoja.
pagir̃sti

1. išgirsti 1: Girste pagirdaũ ir supratau, kas dedas. Jis pagirdo, ką ten šneka. Nepagirsì kitap dudenant. Kai netoli privažiavau, pagirdaũ šaudymą.

2. iš tolo išgirsti: Pasigirdo keli revolverio šūviai. Kažin kas pabarbeno į duris, ir prieangy pasigirdo Antano Puodžiūno balsas. Toli kelyje nuo kolūkio pusės pasigirdo ratų barškėjimas.

3. klaidingai, netiksliai išgirsti: Gal tu taip ir nesakei, bet man teip pasigir̃do.
pérgirsti. visai, iki galo išgirsti: Nepérgirdai, ką jis sakė.
pragir̃sti

1. pradėti girdėti: Negirdėjau visą žiemą, dabar pragirdáu (ausys pasitaisė, pagijo) .

2. išgirsti 1: Žmogus, tamso [je] an marių žvejodams, pragir̃do balsą verkšlenančio vaiko.
sugir̃sti. išgirsti 1: Sugirdęs šūksnį, ima lėkti. Jei kas susgir̃do ausỹs, tai ir loja.
užgir̃sti

1. išgirsti 1: Per miegus užgirdaũ. Dabar lauke nebeužgirsì raliuojant. Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gimsta, giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta. Užgirdo girdo jaunas bernelis, stonelėj uliodamas.

2. patirti, sužinoti: Pirmą kartą apie tą žmogų užgirdau. Užgirdo sesiulę jau sergančią. Ūlyčioj tuoj užsigir̃sta, kad kas atsitinka. Jau kelis kartus buvo užsigirdę kalbos, kad bus vestuvės.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igirsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x