įbubyti

bùbyti, -ija, -ijo

1. bildinti, poškinti, šaudyti: Kad bùbijo, tai bùbijo iš armotų!

2. mušti: Kam bùbiji šunį? Jei bùbysi kumelei per šonus, tai važiuosi, labai rambi. Sueis abudu [vaikai],
tuoj ir bùbijasi.

3. smarkiai ką daryti; kalti: Kam tą vinį ten bùbiji? Bùbijau, bùbijau, ir vėl atsiknojęs. spragilais kulti: Javus bùbyti. kapoti, kirsti: Jau ir Jonas pradėjo mišką bùbyt. giliai, plačiai kasti: Kam tokią didelę duobę bùbiji? krauti, kimšti: Nereikia tiek daug bùbyti vežiman, kad net arkliai nepaveža. pilti: Ką tu čia bùbiji? smarkiai lyti: Lietus bùbija kap iš viedro. smarkiai valgyti ar gerti: Mūsų pusbernis bùbija (valgo) kaip geras vyras. Bùbija (geria), lyg šunį suėdęs.

4. bambėti, balsiai kalbėti: Senė, girdėjau, per visą naktį poterius bùbijo.
apibùbyti.

1. apkalti: Jonas apibùbijo namą lentom.

2. apmušti: Juos ir baudęs, kartais net apibubijęs. Pusberniai gerokai apsibùbijo, parėjo su nosim raudonom.

3. apkulti (javus).
atbùbyti.

1. pamušti: Atbùbijo atbùbijo per užpakalį.

2. atsigerti: Ar jau atsibùbijai pieno?
įbùbyti.

1. įkalti: Gal dar pašalas tebėra, kad negalima baslių įbùbyti.

2. įperti, įmušti.
išbùbyti.

1. išdaužti: Vaikas langą tvarte išbùbijo.

2. smarkiai darant atlikti; . spragilais iškulti: Jau aš savo miežiokus išbùbijau. išvaryti, išgrūsti: Kad ir nenorėtų eit, aš jį išbùbysiu. išgerti: Visą pieną išbùbijo.
nubùbyti.

1. numušti, primušti: Nubùbijau pirštą. Tėvas da jį ir nubùbydavo.

2. smarkiai darant, atlikti; nunešti: Nubùbijo visą maišą senutei. nugerti: Užsivertęs pusę puodynės pieno nubùbijo.
pabùbyti. kiek išperti, pamušti.
prabùbyti. pramušti, prakirsti: Ledas toks storas, kad vos prabùbijau eketę. Vaikas kaktą prasibùbijo į suolo briauną.
pribùbyti.

1. prikalti: Kaipgi benuimtume tą kelmą, kad tokiomis vinimis pribubijote.

2. primušti: Jis jį gerai pribùbijo.

3. prikimšti, prigrūsti: Aš šiemet pribùbijau šieno pilną daržinę. pripilti: Pribùbijo pilną maišą – ir kaip tu dabar paneši? privalgyti: Ot kad pribùbijau kopūstų!

4. prikalbėti, priraginti: Primusijo pribubijo už bernužio eiti.
subùbyti.

1. sumušti: Su ta laza. jis jį subùbijo.

2. suvalgyti: Subùbijo visas bulbas.
užbùbyti

1. užkalti: Užbùbijau bosui lanką. Šį metą užbùbijom (užtvėrėm) peklą (labai daug) toros.

2. užmušti: Užbùbijo šunį negyvai. Raudonas, gražus, da tu jo ir kūle neužbùbysi. Taip besibubydami užsibùbys kada.

3. užvalgyti: Ažbùbijęs ir pietų sulauksiu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ibubyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis