įblaškyti

blaškýti, blãško, blãškė. blokšti.

1. mėtyti, svaidyti, laidyti: Neblaškýk akmenų į pievą. Blaškýti pėdus į šalis. Tą šunį blãškė vaikai visaip pagaliais. Vaikai, eikit pilkės (sviedinio) blaškýt. Oi mėtė blãškė mane motinėlė raudonais obuolėliais. Ir tankiai blaškydavo jį ing ugnį.

2. svaidyti, mėtyti į šalis, trankyti: Kad aš šokau su kaimo berneliu, mane jauną į šalužes blaškė. Laivą tuščią vėjas blaško, per daug prikrautas skęsta. Blãško po ratus kaip kuodelį. Vėjas ėmė mus blaškyti, sukinėt į visas puses.

3. gainioti, vaikyti: Kam gainioji, kam blaškái tas žąsis? Piemuo snaudžia, vilkas avis blaško ir gaudo. Širvis uodega blaško muses. sklaidyti, skirstyti: Blaškė ir naikino svietą šiame pasaulyje. Daina vargus blaško. Žmonių minios blaškytis pradėjo į visas puses. sklaidytis, praeiti. Miegas man blaškos, kad bijau.

4. taršyti, nešioti, draikyti: Kepurelė ši juodoji, sermėgelė ši pilkoji, lytaus išlyta, vėjo blaškyta. Vėjo blaškomi plaukai. Vėjas švilpia, sniegą blaško. Šunies balsą vėjai blaško.

5. varyti, mušti, daužyti: Atjoja bernelis jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį. Sviro linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė. Šunis taip pat su lazda blaškė.

6. valyti, krėsti: Kambarys pilnas voratinklių, matyt, keli metai neblaškytas.

7. nuolat kaitalioti vietą, veiksmo kryptį; netvarkingai judėti, lakstyti: Mačiau jį nusiminimo blaškomą. Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs. Neblaškýkis dideliai, šuo ir nepuls. Musėlės puola, arkliai blaškosi. Blaškos it dantį gelamas. Blaškos it laumė po jaują. Blaškos kai peteliškė. Spingsulė imdavo mirkčioti, ir daiktų šešėliai pradėdavo blaškytis po visą trobą. Dulkė smulkus lietutis, neramiai blaškėsi rudens vėjas. iš neramumo judinti, kėtoti: Jis verkė, rankas blãškė. Ligonis pradėjo blaškytis, nerimauti. Jis taip neramiai guli, visą laiką blaškosi. klajoti, bastytis: Kur tave ten vėjas nupūtė, po svietą blaškaĩs (toli mergauji) . Aš blaškausi šiandieną toli. Naujutėliu automobiliu blaškėsi kalnais ir kalvomis.

8. vaikytis, lakstytis. Karvė blãškos su jaučiais.

9. tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Bet blaškaĩ pinigus: nei tau reikė tos skarelės pirkti, nei ką!

10. blokšti 2: Aš rugius blaškaũ sėklai.

11. braukti, plūkti (linus): Dabar jau kap šilčiau, tai reikia blaškýt linus.
apiblaškýti.

1. apmėtyti, aplaidyti, apdrabstyti kuo: Apiblãškė sniegais.

2. apmušti, apdaužyti: Apiplakta, apiblaškyta mergė.

3. užkišti ką, atbrukti: Gavęs šimtą litų, galėsi šiek tiek apsiblaškyti (skolas užkišti) . Kad tik didumą tų darbų apsiblaškýsiu, paskui bus kitaip.
atsiblaškýti prisivartyti: Jokūbas blaškėsi lovoje neatsiblaškydamas.
įblaškýti.

1. įdėlioti, įmėtyti: Įblaškýk gyvulėliam [į ėdžias] po saujelę šieno – ir jiem šventė.

2. įbauginti raginimu: Tas įblãškė arklius, kad dabar gyvoliai virpa!
išblaškýti.

1. išmėtyti, į šalis išdrabstyti: Išblãškė i batukus, i žaislus. Lentos išblaškýtos po visą kiemą, surink.

2. išgainioti, išvaikyti: Atejusi prie žąsų, anas išblaškái, sprandus žąsų nusukusis, pasineši ir suėdi. išskaidyti, išskirstyti, nustumti (žmones): Sumuštas ir į visus vėjus išblaškytas buvo didysis Napoleono vaiskas. Jozuė visus neprietelius išblaškė ir nugalabijo. Vargas draugus išblaško. Išblaškė vaikus kaip gegužė po svetimus lizdus. Tėvų netekę, po visas šalis išsiblãškę. Pakilo didelis vėjas, tuoj debesis išblaškys. Trobos be jokios tvarkos išblaškytos. išsklaidyti, nuvyti: Karai viską iš galvos išblãškė. Išblaškyk mano pagundinimus. Taip smarkiai subildino į duris, kad bematant visi miegai išsiblaškė. Miegai iš galvos išsiblaškė.

3. nesukaupti dėmesio, būti neatidžiam: Visa ką sutinka išsiblaškę, be dėmesio, nesugeba ilgiau ant ko sustoti.

4. ištaršyti, išdraikyti, išvartyti: Mok mano mergelė baltai skalbti, ant rūtų šakelių išdžiaustyti, kad šiaurės vėjelis išblaškytų, kad šviesi saulelė išdžiovintų. Tie vėjai vandenį išblaškė, tai ir žuvų nebepagaunu. Tik vėtra pasidarė, švendrai į šonus išsiblaškė.

5. išvalyti, iškrėsti: Paėmus šluotą, išblaškýk stubą (išvalyk voratinklius ir dulkes) . Išblaškýk maišą. Didįjį ketvergą su žabu pastoges išblaškyk, kad tame gyvenime žvirblių nebūtų.

6. išsigiedryti: Jeigu išsiblaškỹs, tai tik nuo pietų.

7. išsikėtoti: Vaikas išsiblãškęs kad miega gardžiai!, nusiklostyti: Vaikas, ligonis (begulėdamas) išsiblãškė.

8. kurį laiką prasivartyti: Kol užmiega, vėl porą valandų išsiblaško. Visą naktelę išsiblaškiau, kaip iš galvos einanti.

9. išsimesti. Mūsų juodė išsiblaškė, nebeturės.

10. tuščiai išleisti, iššvaistyti, išmėtyti: Paima pinigėlio, bet su mergom kur po miestą išblãško. Reikia pasirūpinti, kad neišsiblaškytų labai brangi nabašninko biblioteka.
nublaškýti.

1. numėtyti, nudrabstyti ką žemėn: Visi megztiniai nublaškyti. Vėjas nublãškė padžiautas drapanas nuo karties. Nusiblãškė kaldrą ligonis.

2. nuvaryti, nugainioti: Nublaškýk vištas nuo daržo. nusiblaivyti. Pirma jau apėmė snaudas, bet vėl nusiblãškė.

3. nuvalyti, nukrėsti: Dulkes nublaškýk. Nublaškýk ma [n] nugarą.

4. nuvarginti: Arkliai nublaškyti, reik eiti pėstam. blaškantis (bėgiojant) nuvargti, nusilakstyti: Ir nusiblaškéi po tas vakaruškas. Karvė gatavai nusiblãškė, reik gyvai vesti prie jaučio. Seni jau mudu, suvargę, nusiblaškę.
pablaškýti

1. pamėtyti, pabarstyti, pasėti: Pablaškýk akmenų ant tako, bus sausiau. Pablaškýk tarp bulbių pupų, ir turės vaikai.

2. pamojuoti, pašvaistyti: Su kuskele į vieną ir į antrą pusę pablaškyk, parsiskleis vanduo. Atsisėdau į vežimą, pasiblaškiáu botagu ir išlipau.

3. pasivartyti: [Vaikas] kiek pasiblaškė ir užmigo.

4. išleisti, iššvaistyti: Per tą vakarėlį gerai pinigo pablaškeĩ.
parblaškýti. parblokšti, suguldyti šiaudus.
pérsiblaškyti neramiai praleisti laiką, prasidaužyti: Dantis skaudėjo, ir pársiblaškiau par naktį be miego. Arklys girtūklio pársiblaškė par naktį prie tvoros.
prablaškýti

1. išsklaidyti: Šviesa brėkšmą prablaškė. nuvyti, nustumti: Nuobodžiui prablaškyti ir tai gera. išsklaidyti dėmesį: Morkuvienė manė tuo dukterį prablaškysianti. Gal eiti pasivaikščioti, prasiblaškyti, apylinkių pasižiūrėti?

2. prasitrankyti, praklajoti: Visą savaitę prasiblaškius, perkupčius pasakė, kad rasis darbo. Abiturientai visas atostogas prasiblaškė bekeliaudami.
akìs prablaškýti išmokyti, duoti supratimą: Išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė.
priblaškýti

1. pribarstyti, primėtyti: Vaikai visur priblãškė obuolių. Priblaškýkit pinigų. Nešiau skiedrų večerijai [virti],
ir kiemas prisiblãškė.

2. prisitrankyti, prisiklajoti: Per savo amželį daug prisiblaškiaũ.
sublaškýti

1. imti laidinėtis, susimėtyti: Piemenys susilaidinėjo, susiblãškė akmenim.

2. suvaryti, sugainioti: Kasvakar vištas kol sublaškaĩ ant aukšto, tai atsipyksta. supūsti, atpūsti lietų: Ka šiltà būtų, gal tas vė [ja] s i sublaškýtų tą lytų.

3. suplakti, sučaižyti: Pati biedna sublaškyta, su šakaliu sušvaistyta. Sublãško kaip karvė su šūdina uodega (sumaišo liežuvius) . Medžiai suošė, sumostagavo šakomis, susiblaškė viršūnėmis ir sutartinai prigulė pavėjui. sulieti, suvilgyti: Žolelė raitosi žemėje, iki lietus sublaškys.

4. susitaršyti, susivelti: Popas, braukdamas prakaitą iš po susiblaškiusių į visas puses savo plaukų, pradėjo šaukti.

5. įtraukti, susiveržti: Pilvą susiblãškęs eina alkanas.

6. sudrumsti: Šiltas, gėlėmis kvepiąs vėjelis tesublaškė merginos ramybę.
užblaškýti

1. uždaužyti, pribaigti: Japonus žadėjo kepurėm užblaškýt.

2. užblokšti 4: Su suodina virve užblãško.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iblaskyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis