įauklėti

.
áuklėti, -ėja, -ėjo.

1. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais ugdyti žmogaus įpročius, valią, jausmus ir pan.: Mokytojai atlieka kilnų uždavinį – auklėja jaunąją kartą. Vaikus ne vieni tėvai áuklėja. Jų vaikai tokie neáuklėti, išdykę. Moksleiviams reikia mokytis ir dorai auklėtis. Toje mokykloje jam teko mokytis ir auklėtis dešimtį metų.

2. auginti: Sūnaus vaikus áuklėja. Áuklėjo sūnelį ne sau, ne sau, áuklėjo žirgelį tai jam, tai jam. Ana gerai áuklės kūdikį. Vargiai auklėjami alba užauginami esme. Ta moteriškė ėmė bernelį ir auklėjo jį. Tėveliai, miško pasilgę, auklėjo šilelį. Vienas bernaitis auklėjo savo darže papartį. Girią reik áuklėti. Tris mėnesius – daugiau linai nereikia áuklėt. Žąsų pulką áuklėjau. Karvė gera, mano paties namie áuklėta. Šįmet áuklėjam tris teliukus. Seniau visi vyrai ūsus áuklėdavo.
apáuklėti. išauginti: Anas tik metais jaunesnis, bet stipresnis, geriau apáuklėtas.
įáuklėti. išauginti: Ir tavo kad ináuklėtas pilvas. Įsiáuklėkim šiurpių vištų, sako, jos labai esančios dėslios.
išáuklėti.

1. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veiksmais įdiegti žmogui vienokią ar kitokią mąstyseną, pagerinti elgesį, išlavinti jausmus: Išauklėjo vaikus. Jis norėjo tuo būdu išáuklėti naują žmonių kartą. Kaip greit gali išsiauklėti žmogus, gyvendamas ant žemės?

2. išauginti: Ir atėjo Nazaretan, kur buvo išauklėtas.
paáuklėti.

1. kiek auklėti. . Kiti vėl sugrįždavo į lagerį pasiauklėti.

2. kurį laiką auginti: Tę ir ženijaus, ir vaikus paáuklėjau tenai. Paáuklėk mano sūnų, kol grįšiu iš Amerikos.
pérauklėti. išauklėti iš naujo bei kitaip: Viršaičio ji savo pažiūromis nei įtikins, nei perauklės. Rašytojas turėjo pats persiauklėti.
priáuklėti.

1. daugelį išlavinti: Reikia prisiauklėti jaunoji karta, vyresniosios pavaduotoja.

2. užauginti: Ne teip lengva galvijas priáuklėt.

3. daug prisiauginti: Šiais metais prisauklėjau daug viščiokų.
suáuklėti.

1. auklėjant išugdyti: Savita kalba turėjo suauklėti savotišką, tariant, tautinį lietuvių charakterį.

2. užauginti, išauginti: Du anūku jau suáuklėjau.
užáuklėti.

1. išauklėti: Tu mano vaikelį teip užáuklėjai, kad jis dabar niekam netinka. Užauklėkim jas, kad jos tikros lietuvių motinos būti galėtų.

2. užauginti: Tėvai juos ir užáuklėjo. Visus mus užauklėjo ta Lietuva kaip motina savo kūdikį. Diemedėlį kitą atželdysiu, rūtytėles kitas užauklėsiu. O, koks jau didelis užáuklėtas. Žvirblis užsiauklėjo paskutinius savo vaikelius. Užsiáuklėjau ben dvi karves. Aš kap barzdą užsiáuklėju, ma [n] gražiau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iaukleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis