Izraelitai – tai senovės Izraelio tautos, hebrajų protėvių (Abraomo, Izaoko, Jokūbo palikuonių), pavadinimas. Terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie laikotarpį iki žydų išsklaidymo (prieš VI a. pr. Kr.).
Pagrindinė reikšmė:
Istoriniai Izraelio tautos nariai, ypač 12 izraelitų genčių atstovai.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Biblijoje: „Izraelitai vergavo Egipte“.
2. Istoriniame kontekste: „Izraelitų religija buvo monoteistinė“.
3. Meno kūriniuose: paveiksluose „Izraelitai pereina per Raudonąją jūrą“.
Trumpai: Izraelitai – tai senovės hebrajų tauta, tiesioginiai žydų protėviai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.