znáibyti, -o, -ė. znaibýti, znaĩbo, znaĩbė
1. žnaibyti 1: Kad povai antukus labai znáibo. Ją mažą žąsinas znáibė, kiek norėjo, niekas nematė, neatgynė.
2. skainioti: Beziukų palangėj pridygę, tai znáibiau znáibiau.
3. žnaibant trupinti: Zacirką vieni pjausto, kiti znáibo, kaip kam patinka. Zacirką vienos znáibo, kitos sutrina pirštais.
išznáibyti. žnaibant išskabyti: Visus žolynus išznáibė žąsiokai.
nuznáibyti. nuskainioti: Matai, šakelytes nuznáibė, inkišė, ir auga, ir žydės. Baisi kemelionė su agrazdais: kol nuznáibai galvas ir uodegas. Nuznáibyk pamidorų auglius, o tai jau dideli. nulesti: [Serbentų] viršūnes paukščiai jau nuznáibė.
suznáibyti.
1. sužnaibyti, sugnaibyti: Žiūri, kad vaikas suznáibytas, net mėlynas, ir negyvas.
2. žnaibant sutrupinti: Suznáibyk smulkiau zacirką.
užznáibyti. žnaibant nugalabyti: Znibt ir ažuznáibė tą vaiką [laumės]. Jin paėmė tą vaiką, inmetė an žąsis, pamanė, kad anos jį užznáibis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.