Išvinguriuoti – tai veiksmažodis, reiškiantis ilgai, varginančiai keliauti, bastytis, klajoti (dažnai su neigiama atspalviu: be tikslą, vargšauti).
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną išvinguriavome po miestą, kol radome tą kavinę.
2. Jis metus išvinguriavo po užsienį, ieškodamas darbo.
3. Nebėk išvinguriuoti po naktį vienas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.