Išviliojimas – tai veiksmas, kai kas nors yra ištraukiama, išgaunama arba išryškinama (pvz., informacija, pripažinimas, nauda). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme.
Pagrindinės reikšmės:
1. Ištraukimas (konkrečiai arba perkeltinai):
Išviliojau dantį. Išviliojau iš jo paslaptį.
2. Gavimas, išgaunimas (naudos, atsakymo):
Išviliojau iš susitikimo naudos. Išviliojau iš jo pažadą.
3. Išryškinimas, pabrėžimas (pvz., meniniu požiūriu):
Regisėjas išviliojo jos grožį portrete.
Trumpai:
Tai veiksmas, kai kas nors yra ištraukiama (fiziškai arba metaforiškai) arba paryškinama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.