išvelėjimas

velė́jimas. → velėti:

1. Skauda ranka par čiurnį naruose nuo velė́jimo. Didelės niekočios buvo dėl velė́jimo skarų. Tus velė́jimas in kakli bobomi. Kokis te vyrų velė́jimas – tiktai pamirko. Kokis velė́jimas buvo – šalta.

2. Ažuveria in šepečio ryzą, pašluosto pašluosto, koks te velėjimas.

3. → velėti
6.

4. → velėti
9.
apvelė́jimas. → apvelėti 2: Apvelė́jimo, pieno lašelio senam reik. Žmona turi rūpestį apie apkuopimą namų, dangastį ir apvelė́jimą visos šeimynos.
išvelė́jimas.

1. → išvelėti
1.

2. → išvelėti 4: Gero išvelėjimo jai trūksta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isvelejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x