išvarinė|ti, išvarinėja, išvarinėjo
1. džn. mžb. išvaryti 2: išvarinėjau gyvulius į ganyklą.
2. stumiant išsklaidyti: Kraują po gyslas (gyslomis) išvarinėti išvarinėjimas Žiūrėk: [išvaryti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.