išvaikščiojimas
Išvaikščiojimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai vaikas) yra išvarytas, pašalintas iš namų ar šeimos dėl elgesio, nesutarimų ar kitų priežasčių. Tai emocionaliai sunkus ir retas reiškinys, dažnai susijęs su konfliktais.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
Tėvai po griežtų ginčų išvaikščiojo sūnų, kuris atsisakė laikytis namų taisyklių.
2. Istoriniame kontekste:
Kai kurios kultūros praktikuodavo išvaikščiojimą kaip bausmę už rimtus nusikaltimus šeimai.
3. Metaforiškai:
Jausmas, lyg buvai išvaikščiotas, kai draugai tave apleidžia.
Pastaba:
Šis terminas dažniausiai vartojamas rimtuose, dramatiškuose kontekstuose, o ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.