išulduoti

uldúoti, -úoja, -ãvo. ulbuoti:

1. Girelės puikios šakomis siūbuoja, o paukšteliai jose dyvini ulduoja. Iš sodelio lyg trūkte pratrūksta klėtyje negirdimas paukščių čiulbesys – visi jie iš karto čirška, kliauga, ulduoja. Tai jis. gražiai uldavo, man vargelį rokavo. Bernužėli mano, baltas dobilėli, ulduoj girioj sakalėlis: kas jį išmokino? Kad negirdėčiau, nė neregėčiau sakalužį uldúojantį. Būdavo, ta mama kitąsyk tas dainas kai uldúote uldúodavo.

2. Ulduoja karveliai. Balandis burkuoja, uldúoja. Tetirva uldúoja, balandžiai brukuoja, gegužė kukuoja. Balandžiai ant stogo burkuoja, uldúoja: jie myluojas bučiuojas. Aš apsiversiu karvužėliu, aš uldúosiu rytas vakarėlis. Dai aš insėsiu dai obelelėn, dai aš ulduosiu rytas vakarelis. Anksti rytą kėliau, per dvarelį ėjau, išgirdau girdėjau karvelius ulduojant. Tiktai girdėsi, mergyte mano, balandeles ulduojant, geguželes kukuojant. Karvelaiti, ko uldúoji, ar svieto vargus rokuoji? Ulduoju kaip karvelis. Gulbinai plaukė, pentinus nešė taip gražiai uldúodami. Gulbės tūruoja (arba uldúoja) skrisdamos.
atuldúoti. ulbant atskristi: Ant atgulbuoja, ant atuldúoja gulbinužių pulkelis.
išuldúoti

1. išulbėti 2: Karveliai visą rytą išuldãvo.

2. išulbuoti: Kas rytelį kukavo, kol iškukavo, kol išuldavo iš močiutės dūkrelę.
pauldúoti. paburkuoti, paulbėti: Visas devynias [šakas] vėtružė laužė, bent, Dievai, laikyk viršūnėlę, o nor karveliui įsitūpti, ryts vakarėlis pauldúoti.
paruldúoti. parulbėti
1.
suuldúoti. suulbėti 2: Du karveliu klony gėrė, begerdamu suuldãvo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>uldúoti, </b>-úoja, -ãvo. ulbuoti: <br/>1. Girelės puikios šakomis siūbuoja, o paukšteliai jose dyvini ulduoja. Iš sodelio lyg trūkte pratrūksta klėtyje negirdimas paukščių čiulbesys – visi jie iš karto čirška, kliauga, ulduoja. Tai jis. gražiai uldavo, man vargelį rokavo. Bernužėli mano, baltas dobilėli, ulduoj girioj sakalėlis: kas jį išmokino? Kad negirdėčiau, nė neregėčiau sakalužį uldúojantį. Būdavo, ta mama kitąsyk tas dainas kai uldúote uldúodavo. <br/>2. Ulduoja karveliai. Balandis burkuoja, uldúoja. Tetirva uldúoja, balandžiai brukuoja, gegužė kukuoja. Balandžiai ant stogo burkuoja, uldúoja: jie myluojas bučiuojas. Aš apsiversiu karvužėliu, aš uldúosiu rytas vakarėlis. Dai aš insėsiu dai obelelėn, dai aš ulduosiu rytas vakarelis. Anksti rytą kėliau, per dvarelį ėjau, išgirdau girdėjau karvelius ulduojant. Tiktai girdėsi, mergyte mano, balandeles ulduojant, geguželes kukuojant. Karvelaiti, ko uldúoji, ar svieto vargus rokuoji? Ulduoju kaip karvelis. Gulbinai plaukė, pentinus nešė taip gražiai uldúodami. Gulbės tūruoja (arba uldúoja) skrisdamos. <br/><b>atuldúoti</b>. <span class="explanation">ulbant atskristi: </span> Ant atgulbuoja, ant atuldúoja gulbinužių pulkelis. <br/><b>išuldúoti</b><br/>1. išulbėti 2: Karveliai visą rytą išuldãvo. <br/>2. išulbuoti: Kas rytelį kukavo, kol iškukavo, kol išuldavo iš močiutės dūkrelę. <br/><b>pauldúoti</b>. <span class="explanation">paburkuoti, paulbėti: </span> Visas devynias [šakas] vėtružė laužė, bent, Dievai, laikyk viršūnėlę, o nor karveliui įsitūpti, ryts vakarėlis pauldúoti. <br/><b>paruldúoti</b>. parulbėti 1. <br/><b>suuldúoti</b>. suulbėti 2: Du karveliu klony gėrė, begerdamu suuldãvo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.