Iššvilpti – staigiai ir garsiai iškvėpti per suspaustas lūpas, dažniausiai perteikiant nusivylimą, panieką, nepritarimą ar nusistebėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs nesąmoningą pasiūlymą, jis tik iššvilpė.
2. Ji iššvilpė, pamatėusi sugadintą suknelę.
3. „Na ir drąsu!“ – iššvilpė senis, matydamas jaunuolio išdidumą.
Sinonimai: šnypštelėti, švilptelėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.