Iššvegždėti reiškia staiga ir garsiai sušukti, sušnypšti, sušvilpti (dažniausiai iš baimės, netikėtumo ar skausmo).
Pavyzdžiai:
1. Iš baimės: Pamatęs pelę, vaikas iššvegždėjo.
2. Iš netikėtumo: Jis iššvegždėjo, kai staiga iš po stalo išlindo šuo.
3. Iš skausmo: Prikandus liežuvį, ji lengvai iššvegždėjo.
Trumpiau: staigus aukštas šūksnis ar švilpimas dėl baimės, siurprizo ar skausmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.