išsvaiginėti

svaiginė́ti, -ė́ja, -ė́jo. svaĩginėti, -ėja, ­ėjo

1. justi galvos svaigulį, būti apsvaigusiam.

2. vaikščioti apsvaigusiam, su svaigstančia galva, svyruojančiam: Gulėti negaliu, kaip nesavė [je] vaikščioju pasvaigęs, svaiginė́ju. Aplinkui svaiginė́ti. Kai pasigers, ir svaiginė̃s. Ko tu čia girtas svaiginė́ji?!

3. lyg apsvaigusiam, be tikslo vaikščioti, klaidžioti: Vežėjas ilgai po miestą svaiginė́jo, kol rado tuos namus. Ans čia dar svaĩginėjo, svaĩginėjo.
išsvaiginė́ti. išvaikščioti kurį laiką kaip apsvaigusiam.
nusisvaiginė́ti gauti galą svaiginėjant: Gi svaiginėja ir svaiginėja – teip ir nusisvaiginė̃s.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>svaiginė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. svaĩginėti, -ėja, ­ėjo<br/>1. <span class="explanation">justi galvos svaigulį, būti apsvaigusiam. </span> <br/>2. <span class="explanation">vaikščioti apsvaigusiam, su svaigstančia galva, svyruojančiam: </span> Gulėti negaliu, kaip nesavė [je] vaikščioju pasvaigęs, svaiginė́ju. Aplinkui svaiginė́ti. Kai pasigers, ir svaiginė̃s. Ko tu čia girtas svaiginė́ji?! <br/>3. <span class="explanation">lyg apsvaigusiam, be tikslo vaikščioti</span>, <span class="explanation">klaidžioti: </span> Vežėjas ilgai po miestą svaiginė́jo, kol rado tuos namus. Ans čia dar svaĩginėjo, svaĩginėjo. <br/><b>išsvaiginė́ti</b>. <span class="explanation">išvaikščioti kurį laiką kaip apsvaigusiam. </span> <br/><b>nusisvaiginė́ti</b> <span class="explanation">gauti galą svaiginėjant: </span> Gi svaiginėja ir svaiginėja – teip ir nusisvaiginė̃s.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.