išstyrėti

styrė́ti, stỹri (-ė́ja), -ė́jo. styroti:

1. Laukuos tuščios varpos styrė́jo. Avižose tik [ožkų] barzdos stỹri. Vienas da stỹri dantys. Ona labai sublogus, tik nosis stỹri. Galva iš vandenio stỹri. Pakulinių kelnių spaliai stỹri – paeit negalima. Jo ragai styrėjo. Tikrai kiškis! Ir ausys styri. Kai kur lapuoti, žiedais nusagstyti stiebeliai pupų stỹri. Ant ežių styrėjo pasišiaušę kmynai. Styri kalnų snieguotos viršūnės. Atsispyręs tvoros žiūrėjo, per devynius laukus jo. ragai styrėjo.

2. Žiūriu – bobelė stỹri in lietaus. To kumelėlė pardien stovi, stỹri. Žiūriu – stỹri baidyklė kluone ant balkio. Pagaliau, užsilenkęs ant stalo, atremia smakrą į rankas ir taip užsisvajojęs ilgai styri.

3. Nuo šalčio kūnas pradeda styrė́ti. Tep sušalo baltiniai, kad net styri. Žiūriu – stỹri negyvi du pacai. Oi, jūs kvietkai, kvietkai, skubėkit žydėti, kad, sulaukus šalčio, nereiktų styrėti.

4. glūdėti, slypėti: Tavimp dūmos mano styri visos. Visados tas gėluo jo styri žmogystėj mūsų.

5. būti mintyse, rodytis: Rogso mi kas, styri.
atsistyrė́ti sustandėjus atsikišti: Nedidelis tešmeniukas, ale jau atsistyrė́jo.
išstyrė́ti; . išstyroti.
pastyrė́ti.

1. sustingusiam atsikišti: Styrėte pasistyrė́jusi mėsa, t. y. kaulai pasirioglijo žąsies.

2. kurį laiką išbūti sustingusiam: Ją įnešė iš lauko pastyrusią. Ji pastyrė́jo dar dvi dienas ir mirė tuo pradėjimu.

3. padvėsti, galą gauti: Kuinas jau pastyrė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>styrė́ti, </b>stỹri (-ė́ja), -ė́jo. styroti: <br/>1. Laukuos tuščios varpos styrė́jo. Avižose tik [ožkų] barzdos stỹri. Vienas da stỹri dantys. Ona labai sublogus, tik nosis stỹri. Galva iš vandenio stỹri. Pakulinių kelnių spaliai stỹri – paeit negalima. Jo ragai styrėjo. Tikrai kiškis! Ir ausys styri. Kai kur lapuoti, žiedais nusagstyti stiebeliai pupų stỹri. Ant ežių styrėjo pasišiaušę kmynai. Styri kalnų snieguotos viršūnės. Atsispyręs tvoros žiūrėjo, per devynius laukus jo. ragai styrėjo. <br/>2. Žiūriu – bobelė stỹri in lietaus. To kumelėlė pardien stovi, stỹri. Žiūriu – stỹri baidyklė kluone ant balkio. Pagaliau, užsilenkęs ant stalo, atremia smakrą į rankas ir taip užsisvajojęs ilgai styri. <br/>3. Nuo šalčio kūnas pradeda styrė́ti. Tep sušalo baltiniai, kad net styri. Žiūriu – stỹri negyvi du pacai. Oi, jūs kvietkai, kvietkai, skubėkit žydėti, kad, sulaukus šalčio, nereiktų styrėti. <br/>4. <span class="explanation">glūdėti, slypėti: </span> Tavimp dūmos mano styri visos. Visados tas gėluo jo styri žmogystėj mūsų. <br/>5. <span class="explanation">būti mintyse, rodytis: </span> Rogso mi kas, styri. <br/><b>atsistyrė́ti</b> <span class="explanation">sustandėjus atsikišti: </span> Nedidelis tešmeniukas, ale jau atsistyrė́jo. <br/><b>išstyrė́ti; </b>. išstyroti. <br/><b>pastyrė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sustingusiam atsikišti: </span> Styrėte pasistyrė́jusi mėsa, t. y. kaulai pasirioglijo žąsies. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką išbūti sustingusiam: </span> Ją įnešė iš lauko pastyrusią. Ji pastyrė́jo dar dvi dienas ir mirė tuo pradėjimu. <br/>3. <span class="explanation">padvėsti, galą gauti: </span> Kuinas jau pastyrė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.