Išstriūginti – išgąsdinti, sukelti baimę, išgąsį (dažniausiai netikėtai ar staigiai).
Pavyzdžiai:
1. Tamsus kambarys mane išstriūgino.
2. Staigus triukšmas išstriūgino paukščius.
3. Pasakojimas aprišo vaikus ir juos išstriūgino.
Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia tarmėse ar šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.