išstaugti

stáugti, -ia, -ė. staũgti.

1. išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti. Stáugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia mušamas. Mūs šuva stáugė stáugė ištiesęs kaklą į viršų – pabuvo kokią savaitę ir išgaišo. Vilkai, gaujoms susibėgę, staugė. Vilkas, kelias dienas nematęs savo draugo, ėmė graudžiai staugti kieme. Staũgė, kaukė šuo, i buvo myrius. Jeigu šuo staugia, tai gaisras atsitiks. Šuo staũgia prieš nelaimę. Bus šaltis – šunes stáugia. Staugia vilkai bėgiodami, negauna ožiukų. Vienas [medinčius] mokėjo teip staugt kaip vilkas. Staugiu, kaukiu. Kad nuejai girion, tai stáuk kap vilkas (kur būni, prideramai ir elkis) . Papuolei vilkų stodan, tai ir stáuk kai vilkas. Tarp vilkų gyvendamas ir pats imsi vilku staugt. Neiškenčia kap vilkas nestaugęs. Kas tėvų neklauso, tas šunio stáugiančio klauso. Šunim stáugsi, ka močios neklausai. Viduj marių vilkas staugia. Liūtas staugia – visa žemė dreba. Per paslą vilkas nestaugia.
staugtinaĩ. Staugtinaĩ staugia. ūbauti: Stáugia pelėda ū ū ū – bus dargana.

2. garsiai verkti, rėkti, šaukti: Vaikas visą naktį stáugė, ir užmigt negalėjau. Kap aš tau duosiu, išeisi stáugdamas! Gana stáugus ant visų laukų. Žmonės stáugia, ūžia. Jisai tik eina prisigėręs, stáugia! Pijokėlį kad ir gausit, tai su juo kas dieną staugsit. To neimsiu, kurio lauki, – tą paimsiu, kurio stáugsi. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu. Dabar kaišai dantis, bet kai manęs nebus, stáugsi šunį apkabinęs. Jeigu nestaugsi, tai bliausi. Išvydo trenksmą (ir tus), kurie smarkiai verkė ir staugė. Verkit ir staukit and vargų jūsų, kurie ateit and jūsų. Ir stáugsi kauksi – vyro negausi. Stáugia lyg šuo prieš mėnulį. Ko čia stáugi kap viesulas?! Ko stáugi kai šuva šuliny?! Nestauk kaip vilkas miške. Teip sopa – nors stáuk.

3. garsiai, pratisai, negražiai dainuoti; tęsiamai kalbėti: Ko tu čia stáugi? Kad pasigersim, ūšim, stáugsim, kauksim. Staugia lyg kaimenė vilkų. Troboje pati su vaikais nesavais balsais rožančių staugė.

4. garsiai, pratisai ūžti, kaukti: Buksuoja i buksuoja, net stáugia mašina. Judėjimas didelis – mašinos stáugia ir stáugia. Arkline mašinėle pjaunant tai čia staũgt. Lėktuvai staugia, kad net baisu. Miesto pakraščiuose staugė fabrikų sirenos. Eina tas vanduo stáugdamas į upelį. Kur dabar šito bala, tenai labai senai tris dienas ežeras staugė, baubė. Aplink palapinę staugė lediniai vėjai. Vėjas staugė kamine. Jei kaminas staugia, bus žiemą sniego, o vasarą lietaus. Krosnyj kurtinamai staugė liepsna. Tas stalelis staugdamas nuejo stačiai ežero dugnan. Toks vėjas, net sąsparos stáugia. Vėjas staugia dainą baugią. Mes dirbom: kad ėjo [darbas],
net stáugė.

5. skubant eiti, lįsti, brautis, dangintis: Namo stáugia bitės, skubina. Kur stáugiesi? Bernai stáugėsi šūkalodami. Kur jau vė stáugsies? Jei neklausai tėvų, tai stáukis kur nori. Nu kur tu stáugiesi an tų lentynų!
kad (tegù) (jis…)
stáugdamas [kur̃] . Kad jis stáugdamas – nenoriu aš jo matyt ir girdėt! O kad jie staugdamì, šitie vyrai! Ka jie kur̃ staugdamì – paliko duris [atdaras] ! Pas mus daug gyvačių. Tegù jos stáugdamos kur̃! Tegù jis stáugdamas, tas gyvenimas!
kad (tu…)
[kur̃] stáugdamas [svíetą, per kálnus] išeĩtum (nueĩtum) . O ka jis stáugdamas išeĩtų! O kad tu būtum stáugdams nuė̃jęs, nekaip pas mane jauną atėjęs! Kad tu staugdamas nueitum! Kad tu stáugdamas svietą nueĩtai! O kad tu kur̃ staugdamà per kálnus nueitái!
stáuk devynì. Stáuk devynì tokį išgėrimą!
vė́jas stáugia galvojè. Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugia.
apstáugti. apstaũgti, -ia, àpstaugė. apeiti aplinkui staugiant.
tegùl (jį…)
apstáugia. Tegùl juos ir apstáugia su tais mokesčiais!
atstáugti. atstaũgti, -ia, àtstaugė.

1. staugiant ateiti.

2. staugimu atsiliepti į staugimą: Jis vienąsyk užstaugė – nieko negirdėt, kitąsyk užstaugė jis – girioj atsistaugė.

3. atsibelsti, atsidanginti: Kai išgėriau čierką, tai staugte atstáugiau. Iš kur jis atsistáugė? Kur aš atsistáugiau (atsidūriau), kur aš atsitrenkiau?
įstáugti.

1. įsismaginti smarkiai, ilgai staugti. .

2. garsiai įsiverkti, įsirėkti: Vaikas įsirėkė, įsistáugė – nuramyt negali.
išstáugti, išstaũgti, -ia, ìšstaugė

1. kurį laiką staugti. .

2. staugiant išeiti.

3. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą. Šunį. nušaut ir sakyt: išsistaugei ant savo galvos. Tada nelaimė nuo žmogaus nueina.

4. staugiant nuvargti, pailsti.

5. rėkiant, dejuojant praleisti kurį laiką: Išstáugė žmogus visą naktį dantim ištinusiais.

6. ūžimu, švilpimu išblaškyti, pašalinti: Vėjai vis tiek staugė, pusnys pustė, kol išpustė ir išstaugė visą kantrybę iš Baubos galvos.

7. išsidanginti, išsitrenkti: Jau vė kur išsistáugė in sodžių. Metė kaimą ir į miestą išsistáugė. Išsistáugė pro tamsą ir be pusryčių.
nustáugti, nustaũgti, -ia, nùstaugė.

1. sustaugti: Vilkas nustaugė. Jau jei vilkas nustáugė, tai jau ir girdi – iš kitur kur atsilieps vilkai. Vaikeliai bijosi, girdėdami šilelyje apuoką huhuojantį ir vilką nusistaugiantį.

2. staugiant nueiti.

3. staugiant nulydėti akimis: Šuva nustaũgia nueinančią mergaitę.

4. staugiant, ūžiant, šniokščiant pralėkti, nutolti: Kas pusvalandis vis taip pat nustaugia, nuūžia pro langus traukinėlis. Viesulas tik susisukė, sako, nustáugė nustáugė, o ratuos didžiausias kelmas atliko.

5. baigti staugti, kaukti, švilpti: Malūnas jau pietų nustáugė.

6. nusidanginti, nusitrenkti: Niekur jos. nenustáugia – tik čia i čia. Gali toj žinia galas žino kur nustaugt. Metė kaimą ir į miestą nusistáugė. Da tę nusistáugęs pratupėjo pusę dienos.
kad (tave…)
[kur̃] nustáugtų;
tegù (tave…)
nustáugia;
kàd (tu…)
[kur̃] nustáugtum (nusistáugtum) . Tegù juos nustáugia, šituos girtuoklius! Jau tokiu arkliu ir dar šalty važinėt – tai tegù jį nustáugia! Kad jį kur̃ nustaũgt už tuos jo teismus! Kad tave nustaugt! Kad tave kur nustaugtų! Kad tu nustaugtái tokis vaikelis! Kad tu kur̃ nustaugtái geriau – lendi ir lendi man akysna! A kad tu nustaugtái – nesudaviau! Ka jis nustaũgt – nieko nesuprantu! Kad jis kur nusistaugtų tokis vaikelis!
nustáugė dieglióji dingo kas: Nustáugė diegliój kur mūs peilį!
sausaĩs mẽdžiais nustáugti išnykti, žūti: Geriau tas mano vaikelis būtų nustáugęs sausaĩs mẽdžiais, negu jis gimė.
pastáugti.

1. kiek staugti, pakaukti: Atlėkdavo sodan jauno mėnesio naktį trys šuniokai, palodavo, pastaugdavo ir vėl prapuldavo. Vilkai lauke pastaugė ir atgal į mišką patraukė. Gaus vilku pastaugti, gaus ir vargo paragauti.

2. įstengti, pajėgti staugti.

3. sustaugti: Kad pastáugė žvėrys, tai titau giria nuliungo.

4. pašūkauti, parėkauti: Dar pastáuk, tai tuoj išlėksi!
kad (tave…)
pastáugtų (pastaugtų̃.
) ;
tegù (tave…)
[velniaĩ, šim̃tas vilkų̃] pastáugia. Kad tave pastaũgt, kap tu išgąsdinai! N'ale gi ir graži, tegù ją pastáugia! Tegu ją šimtas vilkų pastaugia! Tegu juos velniai pastaugia!
parstáugti.

1. staugiant pareiti.

2. parsidanginti, parsivilkti: Parsistáugė apie pusiaunaktį iš gužynių, tai ryte negali prikelt. Parsistaũgs apie pusnaktį girtas ir da trankosi čia.
pérstaugti. staugimu, rėkimu įveikti, nugalėti: Tai, Zenonui mirus, išėjus rėkdavo, staugdavo – vėją, naktį, visą savo neviltį norėdama perstaugti.
prastáugti.

1. staugiant praeiti, prabėgti.

2. kurį laiką staugti.

3. sustaugti.

4. praūžti: Sunkvežimis prastaugė ir dingo.
pristáugti

1. užtektinai staugti, švilpti, ūžti: Storlūpiai vėjai pristaugę nutilo.

2. staugiant, ūžiant, švilpiant prikelti, sugrąžinti: Nei griaustinis ir nei audros jau bernelio nepristaugs, tik mergelė, jį atminus, iš akių ašaras brauks.
sustáugti. sustaũgti, -ia, sùstaugė.

1. trumpai staugti: Eina mišku ir girdi: sustaugia vilkas, ir anas sustaugia. Kad sustaũgs [šernai],
tai net toli girdis. Ale nepoilgam sustaugė levai. Tuoj sustaugė iš visų šalių visokiais balsais. Slibinas kad sustaugs, net rūmų lubos aukštyn pasikėlė. Kol aš iš tavęs gavau, – lapele lojau, o tu, nors vilku sustaugsi, nebeatgausi.

2. staugimu prišaukti (nelaimę): Staugia staugia [šuo] – kažin ką sustaũgs.

3. sušvilpti, suūžti, sukaukti: Tai veltui vėjai, nuožmiai sustaugę, pravėrė gelmę kaip mirtį baugią. Ir štai ore sustaugia žvėriškai ir pralekia reaktyvinis lėktuvas. Toks apėmęs graudumas, kad sustaugti norėtum tūkstančiu garvežių.
užstáugti. užstaũgti, -ia, ùžstaugė.

1. pradėti staugti: Kap užstáugė tus šuoj! Šuva ažustáugė ažustáugė kai vilko balsu. Kai užstaũgs [vilkai],
tai perkūnas! Vilkas užstaugė, meška užbaubė, levas suriko.

2. garsiai surėkti: Per čianujo. pabraukė – kad aš užstáugiau!

3. užsirėkti: Tegu jis. tę nor užsistáugia, man vis tiek. Ar jūs tę užsistáugsit – tylėkit!

4. suūžti: Labai didelis viesulas pasidarė, jis užstaugė ir su ta neapkaišyta siena išlėkė.

5. staugimu, ūžimu užslopinti: Vėjas užstaugia garsus.

6. užsidanginti, užsikarti: Nu kur tas vaikas užsistáugė – dar nupuls.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isstaugti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas stáugti, -ia, -ė. staũgti. 1. išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti. Stáugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia mušamas. Mūs šuva stáugė stáugė ištiesęs kaklą į viršų – pabuvo kokią savaitę ir išgaišo. Vilkai, gaujoms susibėgę, staugė. Vilkas, kelias dienas nematęs savo draugo, ėmė graudžiai staugti kieme. Staũgė, kaukė šuo, i buvo myrius. Jeigu šuo staugia, tai gaisras atsitiks. Šuo staũgia prieš nelaimę. Bus šaltis – šunes stáugia. Staugia vilkai bėgiodami, negauna ožiukų. Vienas [medinčius] mokėjo teip staugt kaip vilkas. Staugiu, kaukiu. Kad nuejai girion, tai stáuk kap vilkas (kur būni, prideramai ir elkis) . Papuolei vilkų stodan, tai ir stáuk kai vilkas. Tarp vilkų gyvendamas ir pats imsi vilku staugt. Neiškenčia kap vilkas nestaugęs. Kas tėvų neklauso, tas šunio stáugiančio klauso. Šunim stáugsi, ka močios neklausai. Viduj marių vilkas staugia. Liūtas staugia – visa žemė dreba. Per paslą vilkas nestaugia. staugtinaĩ. Staugtinaĩ staugia. ūbauti: Stáugia pelėda ū ū ū – bus dargana. 2. garsiai verkti, rėkti, šaukti: Vaikas visą naktį stáugė, ir užmigt negalėjau. Kap aš tau duosiu, išeisi stáugdamas! Gana stáugus ant visų laukų. Žmonės stáugia, ūžia. Jisai tik eina prisigėręs, stáugia! Pijokėlį kad ir gausit, tai su juo kas dieną staugsit. To neimsiu, kurio lauki, – tą paimsiu, kurio stáugsi. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu. Dabar kaišai dantis, bet kai manęs nebus, stáugsi šunį apkabinęs. Jeigu nestaugsi, tai bliausi. Išvydo trenksmą (ir tus), kurie smarkiai verkė ir staugė. Verkit ir staukit and vargų jūsų, kurie ateit and jūsų. Ir stáugsi kauksi – vyro negausi. Stáugia lyg šuo prieš mėnulį. Ko čia stáugi kap viesulas?! Ko stáugi kai šuva šuliny?! Nestauk kaip vilkas miške. Teip sopa – nors stáuk. 3. garsiai, pratisai, negražiai dainuoti; tęsiamai kalbėti: Ko tu čia stáugi? Kad pasigersim, ūšim, stáugsim, kauksim. Staugia lyg kaimenė vilkų. Troboje pati su vaikais nesavais balsais rožančių staugė. 4. garsiai, pratisai ūžti, kaukti: Buksuoja i buksuoja, net stáugia mašina. Judėjimas didelis – mašinos stáugia ir stáugia. Arkline mašinėle pjaunant tai čia staũgt. Lėktuvai staugia, kad net baisu. Miesto pakraščiuose staugė fabrikų sirenos. Eina tas vanduo stáugdamas į upelį. Kur dabar šito bala, tenai labai senai tris dienas ežeras staugė, baubė. Aplink palapinę staugė lediniai vėjai. Vėjas staugė kamine. Jei kaminas staugia, bus žiemą sniego, o vasarą lietaus. Krosnyj kurtinamai staugė liepsna. Tas stalelis staugdamas nuejo stačiai ežero dugnan. Toks vėjas, net sąsparos stáugia. Vėjas staugia dainą baugią. Mes dirbom: kad ėjo [darbas], net stáugė. 5. skubant eiti, lįsti, brautis, dangintis: Namo stáugia bitės, skubina. Kur stáugiesi? Bernai stáugėsi šūkalodami. Kur jau vė stáugsies? Jei neklausai tėvų, tai stáukis kur nori. Nu kur tu stáugiesi an tų lentynų! kad (tegù) (jis…) stáugdamas [kur̃] . Kad jis stáugdamas – nenoriu aš jo matyt ir girdėt! O kad jie staugdamì, šitie vyrai! Ka jie kur̃ staugdamì – paliko duris [atdaras] ! Pas mus daug gyvačių. Tegù jos stáugdamos kur̃! Tegù jis stáugdamas, tas gyvenimas! kad (tu…) [kur̃] stáugdamas [svíetą, per kálnus] išeĩtum (nueĩtum) . O ka jis stáugdamas išeĩtų! O kad tu būtum stáugdams nuė̃jęs, nekaip pas mane jauną atėjęs! Kad tu staugdamas nueitum! Kad tu stáugdamas svietą nueĩtai! O kad tu kur̃ staugdamà per kálnus nueitái! stáuk devynì. Stáuk devynì tokį išgėrimą! vė́jas stáugia galvojè. Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugia. apstáugti. apstaũgti, -ia, àpstaugė. apeiti aplinkui staugiant. tegùl (jį…) apstáugia. Tegùl juos ir apstáugia su tais mokesčiais! atstáugti. atstaũgti, -ia, àtstaugė. 1. staugiant ateiti. 2. staugimu atsiliepti į staugimą: Jis vienąsyk užstaugė – nieko negirdėt, kitąsyk užstaugė jis – girioj atsistaugė. 3. atsibelsti, atsidanginti: Kai išgėriau čierką, tai staugte atstáugiau. Iš kur jis atsistáugė? Kur aš atsistáugiau (atsidūriau), kur aš atsitrenkiau? įstáugti. 1. įsismaginti smarkiai, ilgai staugti. . 2. garsiai įsiverkti, įsirėkti: Vaikas įsirėkė, įsistáugė – nuramyt negali. išstáugti, išstaũgti, -ia, ìšstaugė 1. kurį laiką staugti. . 2. staugiant išeiti. 3. staugimu numanyti būsiant (nelaimę): Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą. Šunį. nušaut ir sakyt: išsistaugei ant savo galvos. Tada nelaimė nuo žmogaus nueina. 4. staugiant nuvargti, pailsti. 5. rėkiant, dejuojant praleisti kurį laiką: Išstáugė žmogus visą naktį dantim ištinusiais. 6. ūžimu, švilpimu išblaškyti, pašalinti: Vėjai vis tiek staugė, pusnys pustė, kol išpustė ir išstaugė visą kantrybę iš Baubos galvos. 7. išsidanginti, išsitrenkti: Jau vė kur išsistáugė in sodžių. Metė kaimą ir į miestą išsistáugė. Išsistáugė pro tamsą ir be pusryčių. nustáugti, nustaũgti, -ia, nùstaugė. 1. sustaugti: Vilkas nustaugė. Jau jei vilkas nustáugė, tai jau ir girdi – iš kitur kur atsilieps vilkai. Vaikeliai bijosi, girdėdami šilelyje apuoką huhuojantį ir vilką nusistaugiantį. 2. staugiant nueiti. 3. staugiant nulydėti akimis: Šuva nustaũgia nueinančią mergaitę. 4. staugiant, ūžiant, šniokščiant pralėkti, nutolti: Kas pusvalandis vis taip pat nustaugia, nuūžia pro langus traukinėlis. Viesulas tik susisukė, sako, nustáugė nustáugė, o ratuos didžiausias kelmas atliko. 5. baigti staugti, kaukti, švilpti: Malūnas jau pietų nustáugė. 6. nusidanginti, nusitrenkti: Niekur jos. nenustáugia – tik čia i čia. Gali toj žinia galas žino kur nustaugt. Metė kaimą ir į miestą nusistáugė. Da tę nusistáugęs pratupėjo pusę dienos. kad (tave…) [kur̃] nustáugtų; tegù (tave…) nustáugia; kàd (tu…) [kur̃] nustáugtum (nusistáugtum) . Tegù juos nustáugia, šituos girtuoklius! Jau tokiu arkliu ir dar šalty važinėt – tai tegù jį nustáugia! Kad jį kur̃ nustaũgt už tuos jo teismus! Kad tave nustaugt! Kad tave kur nustaugtų! Kad tu nustaugtái tokis vaikelis! Kad tu kur̃ nustaugtái geriau – lendi ir lendi man akysna! A kad tu nustaugtái – nesudaviau! Ka jis nustaũgt – nieko nesuprantu! Kad jis kur nusistaugtų tokis vaikelis! nustáugė dieglióji dingo kas: Nustáugė diegliój kur mūs peilį! sausaĩs mẽdžiais nustáugti išnykti, žūti: Geriau tas mano vaikelis būtų nustáugęs sausaĩs mẽdžiais, negu jis gimė. pastáugti. 1. kiek staugti, pakaukti: Atlėkdavo sodan jauno mėnesio naktį trys šuniokai, palodavo, pastaugdavo ir vėl prapuldavo. Vilkai lauke pastaugė ir atgal į mišką patraukė. Gaus vilku pastaugti, gaus ir vargo paragauti. 2. įstengti, pajėgti staugti. 3. sustaugti: Kad pastáugė žvėrys, tai titau giria nuliungo. 4. pašūkauti, parėkauti: Dar pastáuk, tai tuoj išlėksi! kad (tave…) pastáugtų (pastaugtų̃. ) ; tegù (tave…) [velniaĩ, šim̃tas vilkų̃] pastáugia. Kad tave pastaũgt, kap tu išgąsdinai! N'ale gi ir graži, tegù ją pastáugia! Tegu ją šimtas vilkų pastaugia! Tegu juos velniai pastaugia! parstáugti. 1. staugiant pareiti. 2. parsidanginti, parsivilkti: Parsistáugė apie pusiaunaktį iš gužynių, tai ryte negali prikelt. Parsistaũgs apie pusnaktį girtas ir da trankosi čia. pérstaugti. staugimu, rėkimu įveikti, nugalėti: Tai, Zenonui mirus, išėjus rėkdavo, staugdavo – vėją, naktį, visą savo neviltį norėdama perstaugti. prastáugti. 1. staugiant praeiti, prabėgti. 2. kurį laiką staugti. 3. sustaugti. 4. praūžti: Sunkvežimis prastaugė ir dingo. pristáugti 1. užtektinai staugti, švilpti, ūžti: Storlūpiai vėjai pristaugę nutilo. 2. staugiant, ūžiant, švilpiant prikelti, sugrąžinti: Nei griaustinis ir nei audros jau bernelio nepristaugs, tik mergelė, jį atminus, iš akių ašaras brauks. sustáugti. sustaũgti, -ia, sùstaugė. 1. trumpai staugti: Eina mišku ir girdi: sustaugia vilkas, ir anas sustaugia. Kad sustaũgs [šernai], tai net toli girdis. Ale nepoilgam sustaugė levai. Tuoj sustaugė iš visų šalių visokiais balsais. Slibinas kad sustaugs, net rūmų lubos aukštyn pasikėlė. Kol aš iš tavęs gavau, – lapele lojau, o tu, nors vilku sustaugsi, nebeatgausi. 2. staugimu prišaukti (nelaimę): Staugia staugia [šuo] – kažin ką sustaũgs. 3. sušvilpti, suūžti, sukaukti: Tai veltui vėjai, nuožmiai sustaugę, pravėrė gelmę kaip mirtį baugią. Ir štai ore sustaugia žvėriškai ir pralekia reaktyvinis lėktuvas. Toks apėmęs graudumas, kad sustaugti norėtum tūkstančiu garvežių. užstáugti. užstaũgti, -ia, ùžstaugė. 1. pradėti staugti: Kap užstáugė tus šuoj! Šuva ažustáugė ažustáugė kai vilko balsu. Kai užstaũgs [vilkai], tai perkūnas! Vilkas užstaugė, meška užbaubė, levas suriko. 2. garsiai surėkti: Per čianujo. pabraukė – kad aš užstáugiau! 3. užsirėkti: Tegu jis. tę nor užsistáugia, man vis tiek. Ar jūs tę užsistáugsit – tylėkit! 4. suūžti: Labai didelis viesulas pasidarė, jis užstaugė ir su ta neapkaišyta siena išlėkė. 5. staugimu, ūžimu užslopinti: Vėjas užstaugia garsus. 6. užsidanginti, užsikarti: Nu kur tas vaikas užsistáugė – dar nupuls.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stáugti, </b>-ia, -ė. staũgti. <br/>1. <span class="explanation">išduoti pratisą gūdų garsą, kaukti</span>. Stáugia šuva, kad prijaučia ką, o kaukia mušamas. Mūs šuva stáugė stáugė ištiesęs kaklą į viršų – pabuvo kokią savaitę ir išgaišo. Vilkai, gaujoms susibėgę, staugė. Vilkas, kelias dienas nematęs savo draugo, ėmė graudžiai staugti kieme. Staũgė, kaukė šuo, i buvo myrius. Jeigu šuo staugia, tai gaisras atsitiks. Šuo staũgia prieš nelaimę. Bus šaltis – šunes stáugia. Staugia vilkai bėgiodami, negauna ožiukų. Vienas [medinčius] mokėjo teip staugt kaip vilkas. Staugiu, kaukiu. Kad nuejai girion, tai stáuk kap vilkas <span class="explanation"> (kur būni, prideramai ir elkis) </span>. Papuolei vilkų stodan, tai ir stáuk kai vilkas. Tarp vilkų gyvendamas ir pats imsi vilku staugt. Neiškenčia kap vilkas nestaugęs. Kas tėvų neklauso, tas šunio stáugiančio klauso. Šunim stáugsi, ka močios neklausai. Viduj marių vilkas staugia. Liūtas staugia – visa žemė dreba. Per paslą vilkas nestaugia. <br/><b>staugtinaĩ</b>. Staugtinaĩ staugia. <span class="explanation">ūbauti: </span> Stáugia pelėda ū ū ū – bus dargana. <br/>2. <span class="explanation">garsiai verkti, rėkti, šaukti: </span> Vaikas visą naktį stáugė, ir užmigt negalėjau. Kap aš tau duosiu, išeisi stáugdamas! Gana stáugus ant visų laukų. Žmonės stáugia, ūžia. Jisai tik eina prisigėręs, stáugia! Pijokėlį kad ir gausit, tai su juo kas dieną staugsit. To neimsiu, kurio lauki, – tą paimsiu, kurio stáugsi. Raudoju, raumu, stūgauju, staugiu. Dabar kaišai dantis, bet kai manęs nebus, stáugsi šunį apkabinęs. Jeigu nestaugsi, tai bliausi. Išvydo trenksmą (ir tus), kurie smarkiai verkė ir staugė. Verkit ir staukit and vargų jūsų, kurie ateit and jūsų. Ir stáugsi kauksi – vyro negausi. Stáugia lyg šuo prieš mėnulį. Ko čia stáugi kap viesulas?! Ko stáugi kai šuva šuliny?! Nestauk kaip vilkas miške. Teip sopa – nors stáuk. <br/>3. <span class="explanation">garsiai, pratisai, negražiai dainuoti; tęsiamai kalbėti: </span> Ko tu čia stáugi? Kad pasigersim, ūšim, stáugsim, kauksim. Staugia lyg kaimenė vilkų. Troboje pati su vaikais nesavais balsais rožančių staugė. <br/>4. <span class="explanation">garsiai, pratisai ūžti, kaukti: </span> Buksuoja i buksuoja, net stáugia mašina. Judėjimas didelis – mašinos stáugia ir stáugia. Arkline mašinėle pjaunant tai čia staũgt. Lėktuvai staugia, kad net baisu. Miesto pakraščiuose staugė fabrikų sirenos. Eina tas vanduo stáugdamas į upelį. Kur dabar šito bala, tenai labai senai tris dienas ežeras staugė, baubė. Aplink palapinę staugė lediniai vėjai. Vėjas staugė kamine. Jei kaminas staugia, bus žiemą sniego, o vasarą lietaus. Krosnyj kurtinamai staugė liepsna. Tas stalelis staugdamas nuejo stačiai ežero dugnan. Toks vėjas, net sąsparos stáugia. Vėjas staugia dainą baugią. Mes dirbom: kad ėjo [darbas], net stáugė. <br/>5. <span class="explanation">skubant eiti, lįsti, brautis, dangintis: </span> Namo stáugia bitės, skubina. Kur stáugiesi? Bernai stáugėsi šūkalodami. Kur jau vė stáugsies? Jei neklausai tėvų, tai stáukis kur nori. Nu kur tu stáugiesi an tų lentynų! <br/><b> kad</b></b> (tegù) </b> (jis…) <br/><b>stáugdamas [kur̃] </b>. Kad jis stáugdamas – nenoriu aš jo matyt ir girdėt! O kad jie staugdamì, šitie vyrai! Ka jie kur̃ staugdamì – paliko duris [atdaras] ! Pas mus daug gyvačių. Tegù jos stáugdamos kur̃! Tegù jis stáugdamas, tas gyvenimas! <br/><b>kad</b> (tu…) <br/><b> [kur̃] stáugdamas [svíetą, per kálnus] išeĩtum (nueĩtum) </b>. O ka jis stáugdamas išeĩtų! O kad tu būtum stáugdams nuė̃jęs, nekaip pas mane jauną atėjęs! Kad tu staugdamas nueitum! Kad tu stáugdamas svietą nueĩtai! O kad tu kur̃ staugdamà per kálnus nueitái! <br/><b>stáuk devynì</b>. Stáuk devynì tokį išgėrimą! <br/><b>vė́jas stáugia galvojè</b>. Ką, brol, padarysi, kad mergos galvoje visada vėjas staugia. <br/><b>apstáugti</b>. apstaũgti, -ia, àpstaugė. <span class="explanation">apeiti aplinkui staugiant. </span> <br/><b> tegùl</b> (jį…) <br/><b>apstáugia</b>. Tegùl juos ir apstáugia su tais mokesčiais! <br/><b>atstáugti</b>. atstaũgti, -ia, àtstaugė. <br/>1. <span class="explanation">staugiant ateiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">staugimu atsiliepti į staugimą: </span> Jis vienąsyk užstaugė – nieko negirdėt, kitąsyk užstaugė jis – girioj atsistaugė. <br/>3. <span class="explanation">atsibelsti, atsidanginti: </span> Kai išgėriau čierką, tai staugte atstáugiau. Iš kur jis atsistáugė? Kur aš atsistáugiau <span class="explanation"> (atsidūriau), </span> kur aš atsitrenkiau? <br/><b>įstáugti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsismaginti smarkiai, ilgai staugti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">garsiai įsiverkti, įsirėkti: </span> Vaikas įsirėkė, įsistáugė – nuramyt negali. <br/><b>išstáugti, </b>išstaũgti, -ia, ìšstaugė<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką staugti. </span> </span>. <br/>2. <span class="explanation">staugiant išeiti. </span> <br/>3. <span class="explanation">staugimu numanyti būsiant (nelaimę): </span> Šuva staugė ir ìšstaugė nelaimę. Jei šuo staugia, tai išstaugia gaisrą. Šunį. nušaut ir sakyt: išsistaugei ant savo galvos. Tada nelaimė nuo žmogaus nueina. <br/>4. <span class="explanation">staugiant nuvargti, pailsti. </span> <br/>5. <span class="explanation">rėkiant, dejuojant praleisti kurį laiką: </span> Išstáugė žmogus visą naktį dantim ištinusiais. <br/>6. <span class="explanation">ūžimu, švilpimu išblaškyti, pašalinti: </span> Vėjai vis tiek staugė, pusnys pustė, kol išpustė ir išstaugė visą kantrybę iš Baubos galvos. <br/>7. <span class="explanation">išsidanginti, išsitrenkti: </span> Jau vė kur išsistáugė in sodžių. Metė kaimą ir į miestą išsistáugė. Išsistáugė pro tamsą ir be pusryčių. <br/><b>nustáugti, </b>nustaũgti, -ia, nùstaugė. <br/>1. <span class="explanation">sustaugti: </span> </span> Vilkas nustaugė. Jau jei vilkas nustáugė, tai jau ir girdi – iš kitur kur atsilieps vilkai. Vaikeliai bijosi, girdėdami šilelyje apuoką huhuojantį ir vilką nusistaugiantį. <br/>2. <span class="explanation">staugiant nueiti. </span> <br/>3. <span class="explanation">staugiant nulydėti akimis: </span> Šuva nustaũgia nueinančią mergaitę. <br/>4. <span class="explanation">staugiant, ūžiant, šniokščiant pralėkti, nutolti: </span> Kas pusvalandis vis taip pat nustaugia, nuūžia pro langus traukinėlis. Viesulas tik susisukė, sako, nustáugė nustáugė, o ratuos didžiausias kelmas atliko. <br/>5. <span class="explanation">baigti staugti, kaukti, švilpti: </span> Malūnas jau pietų nustáugė. <br/>6. <span class="explanation">nusidanginti, nusitrenkti: </span> Niekur jos. nenustáugia – tik čia i čia. Gali toj žinia galas žino kur nustaugt. Metė kaimą ir į miestą nusistáugė. Da tę nusistáugęs pratupėjo pusę dienos. <br/><b> kad</b></b> (tave…) <br/><b> [kur̃] nustáugtų; </b><br/><b> tegù (tave…) <br/><b>nustáugia; </b><br/><b> kàd (tu…) <br/><b> [kur̃] nustáugtum (nusistáugtum) </b>. Tegù juos nustáugia, šituos girtuoklius! Jau tokiu arkliu ir dar šalty važinėt – tai tegù jį nustáugia! Kad jį kur̃ nustaũgt už tuos jo teismus! Kad tave nustaugt! Kad tave kur nustaugtų! Kad tu nustaugtái tokis vaikelis! Kad tu kur̃ nustaugtái geriau – lendi ir lendi man akysna! A kad tu nustaugtái – nesudaviau! Ka jis nustaũgt – nieko nesuprantu! Kad jis kur nusistaugtų tokis vaikelis! <br/><b>nustáugė dieglióji</b> <span class="explanation">dingo kas: </span> Nustáugė diegliój kur mūs peilį! <br/><b>sausaĩs mẽdžiais nustáugti</b> <span class="explanation">išnykti, žūti: </span> Geriau tas mano vaikelis būtų nustáugęs sausaĩs mẽdžiais, negu jis gimė. <br/><b>pastáugti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek staugti, pakaukti: </span> Atlėkdavo sodan jauno mėnesio naktį trys šuniokai, palodavo, pastaugdavo ir vėl prapuldavo. Vilkai lauke pastaugė ir atgal į mišką patraukė. Gaus vilku pastaugti, gaus ir vargo paragauti. <br/>2. <span class="explanation">įstengti, pajėgti staugti. </span> <br/>3. <span class="explanation">sustaugti: </span> </span> Kad pastáugė žvėrys, tai titau giria nuliungo. <br/>4. <span class="explanation">pašūkauti, parėkauti: </span> Dar pastáuk, tai tuoj išlėksi! <br/><b> kad</b></b> (tave…) <br/><b>pastáugtų (pastaugtų̃</b>. <br/><b>) ; </b><br/><b> tegù (tave…) <br/><b> [velniaĩ, šim̃tas vilkų̃] pastáugia</b>. Kad tave pastaũgt, kap tu išgąsdinai! N'ale gi ir graži, tegù ją pastáugia! Tegu ją šimtas vilkų pastaugia! Tegu juos velniai pastaugia! <br/><b>parstáugti</b>. <br/>1. <span class="explanation">staugiant pareiti. </span> <br/>2. <span class="explanation">parsidanginti, parsivilkti: </span> Parsistáugė apie pusiaunaktį iš gužynių, tai ryte negali prikelt. Parsistaũgs apie pusnaktį girtas ir da trankosi čia. <br/><b>pérstaugti</b>. <span class="explanation">staugimu, rėkimu įveikti, nugalėti: </span> Tai, Zenonui mirus, išėjus rėkdavo, staugdavo – vėją, naktį, visą savo neviltį norėdama perstaugti. <br/><b>prastáugti</b>. <br/>1. <span class="explanation">staugiant praeiti, prabėgti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką staugti. </span> </span> <br/>3. <span class="explanation">sustaugti. </span> <br/>4. <span class="explanation">praūžti: </span> Sunkvežimis prastaugė ir dingo. <br/><b>pristáugti</b><br/>1. <span class="explanation">užtektinai staugti, švilpti, ūžti: </span> Storlūpiai vėjai pristaugę nutilo. <br/>2. <span class="explanation">staugiant, ūžiant, švilpiant prikelti, sugrąžinti: </span> Nei griaustinis ir nei audros jau bernelio nepristaugs, tik mergelė, jį atminus, iš akių ašaras brauks. <br/><b>sustáugti</b>. sustaũgti, -ia, sùstaugė. <br/>1. <span class="explanation">trumpai staugti: </span> Eina mišku ir girdi: sustaugia vilkas, ir anas sustaugia. Kad sustaũgs [šernai], tai net toli girdis. Ale nepoilgam sustaugė levai. Tuoj sustaugė iš visų šalių visokiais balsais. Slibinas kad sustaugs, net rūmų lubos aukštyn pasikėlė. Kol aš iš tavęs gavau, – lapele lojau, o tu, nors vilku sustaugsi, nebeatgausi. <br/>2. <span class="explanation">staugimu prišaukti (nelaimę): </span> Staugia staugia [šuo] – kažin ką sustaũgs. <br/>3. <span class="explanation">sušvilpti, suūžti, sukaukti: </span> Tai veltui vėjai, nuožmiai sustaugę, pravėrė gelmę kaip mirtį baugią. Ir štai ore sustaugia žvėriškai ir pralekia reaktyvinis lėktuvas. Toks apėmęs graudumas, kad sustaugti norėtum tūkstančiu garvežių. <br/><b>užstáugti</b>. užstaũgti, -ia, ùžstaugė. <br/>1. <span class="explanation">pradėti staugti: </span> Kap užstáugė tus šuoj! Šuva ažustáugė ažustáugė kai vilko balsu. Kai užstaũgs [vilkai], tai perkūnas! Vilkas užstaugė, meška užbaubė, levas suriko. <br/>2. <span class="explanation">garsiai surėkti: </span> Per čianujo. pabraukė – kad aš užstáugiau! <br/>3. <span class="explanation">užsirėkti: </span> Tegu jis. tę nor užsistáugia, man vis tiek. Ar jūs tę užsistáugsit – tylėkit! <br/>4. <span class="explanation">suūžti: </span> Labai didelis viesulas pasidarė, jis užstaugė ir su ta neapkaišyta siena išlėkė. <br/>5. <span class="explanation">staugimu, ūžimu užslopinti: </span> Vėjas užstaugia garsus. <br/>6. <span class="explanation">užsidanginti, užsikarti: </span> Nu kur tas vaikas užsistáugė – dar nupuls.

išstaugti

#