x
.
spur̃dinti, -ina, -ino. spùrdinti
1. mataruoti, virbinti kojomis, sparnais. Varnelis spurdinos su sparnais.
2. spurdėti
1. Ėmė spùrdintis, ir gavau paleisti.
išspùrdinti
1. išspurdėti
2. Jurgutis, išsispurdinęs iš berno rankų, sprunka pro duris.
2. išspurdėti
3. Aš nėkaip neišsispùrdinu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.