Išsprogimas – staigus, smarkus sprogimas arba (perkeltine prasme) staigus, intensyvus reiškinių ar jausmų protrūkis.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Užtvankos išsprogimas sukeldavo katastrofišką potvynį.
2. Perkeltinė reikšmė:
Po ginčo sekė jo pykčio išsprogimas.
Kūrybinis išsprogimas padėjo jam parašyti romaną per mėnesį.
Trumpai: Staigus, galingas fizinis ar emocinis protrūkis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.