.
spiẽsti, spiẽčia, spiẽtė
1. spiečių leisti: Bitys spiẽtė vakar spiečių. Spiečia bitės. Graži diena – bitės spiẽs. Kai bitys spiẽta, turi vis su vandeniu lieti. Anuosmet birželio mėnasį bitės lakiojo jau ir spiẽtė. Bitėms spiečiant, reika skambinti ar tarškinti. Spiečiamu laiku reikia bitės labai sergėti. Žiūrėk, ant kur spiečiamos bitys leidžias. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti. Spiečiasi bitės. Šiemet spietė̃s trejos [bitės]. Nesìspietė mūs bitės, nejo rankon. O gal spiẽčias jau anos, o gal šumija. Dar̃ liko vienos bitės ir kelinti metai nesìspiečia. Kūčių dieną sninga – spiẽsis vasarą bitės.
2. susieiti į būrį, būriuotis, telktis: Žandarai spiečia aplink Veiverius lyg bitės. Jau berneliai nebespiẽčia, į vakaruškas nebekviečia. Pilkos gegutės soduos kukuoja, rytą medeliuosn pulkeliuosn spiẽčia. Daug gražių žvaigždelių danguje ten spiečia. Mes in vieną krautuvę nuo lietaus spiẽtėmės. Mūs visam sodžiui reikia spiẽstis pas Petrą ir ten trepsėt. Apie bičių motiną spiẽčias visos bitės. Vis glaudžiau spiẽčiasi paukščių būrys. Jei uodai spiečiasi ties galva, tai buria laimę. Gryčioje ant lovos sėdėjo Pečiūrienė, o aplink ją spietėsi jos penki vaikai. Abiem pusėm kelio spietėsi senyvų vyrų, paauglių ir moterų minia. Žiemą žmonės daugiau kambariuose spiečiasi. Neolito žmonės spietėsi arčiau Kuršių marių. Spiẽtės vandenai ir darės ežerai. Aplink spietėsi jaunos eglaitės ir pušaitės. | Jo galvoj spiẽtėsi šviesiausios mintys.
3. organizuoti, telkti į krūvą, į būrį, burti: Spiẽsti jėgas. Alšauskis spietė mūsų jaunuomenę į Voronežą. „Rūtos“ tikslas esąs spiesti, ypač liaudį. Šis žmogus tankiai traukė antakius, spiesdamas dėmesį. Spieskimės apie savo partiją. Lietuviai pradėjo spiestis į draugijas.
4. bėgti, skuosti: Kiek galėdamas pradėjau spiesti numie. Tuo tarpu žydai spieste iš namų spietė. Šalin galvotrūkčiais nuo mūsų spiečia.
5. linksmintis, lakstyti: Ano neleido spiẽsti jaunam, daba spiẽta.
apspiẽsti, apspiẽčia (àpspiečia), àpspietė.
1. apgulti spiečiant ar puolant: Bitys jau spiečia ir apspiẽčia medį, t. y. sėsta apie medį. Tik iš karto ir apìspietė [bitės] arklį. Per daug [bičių] apspiestas, [lokys] trinas medin arba maudos vandenyje. Apsìspietė apie karves spiečius.
2. apeiti iš visų pusių, apsupti, apstoti: Būrys valstiečių seka paskui ir apspiečia jį. Darbininkai tuojau buvo apspiečiami ir visų klausinėjami. Tuomi tarpu … pilį kryžokai iš visų pusių apspietė. Lamos, jį apspietusios, jo rūbus laižė. Žmogus mat nelaimių apspiestas. Nei ugnis mane apšvies, nei žmonių rankos apspies.
atspiẽsti, atspiẽčia, àtspietė
1. atskristi spiečiant: Norint, kad atspiestų bičių, reikia savo lauke įkalti kuolą smaigaliu viršum. Įtrauk kvajon karinį, tai gal bitės atsispiẽs.
2. baigti spiesti, lakstyti, linksmintis: Àtspietė savo linksmybę – lėkė lėkė su panoms po visas veseles, po visus balius – daba ramus.
įsispiẽsti, įsispiẽčia (įsìspiečia), įsìspietė
1. įlėkti spiečiui: Mūsų dykan avilin vakar įsìspietė bitės.
2. įlėkti būriu: Kap tik saulė languosna, tai jos. ir insìspiečia.
išspiẽsti, išspiẽčia (ìšspiečia), ìšspietė
1. išleisti spiečių: Ìšspietė bitikės tėvelio, liejom liejom su vandeniu. Ìšspietė kap Samuolio bitės. Bitys išsìspietė iš avilio ant šuns. Išsìspiečia spietys (spietis). Manik bitės išsìspietė, o aš neturiu karanyko (inkilo) . Jei bitys neišsìspiečia, tai reikia jos parūkyt šventos Agotos duona. Išsispietė kaip žydo bitės.
2. išbėgti visam būriui: Mergos išspietė kaip įgeltos, kai išgirdo grojant. Vieną dieną išspietė ant dvaro laukų visa Kareiviškė. Kėdainiuose visi lietuviai išsispietė iš kanceliarijos ant rinkos ir padarė tikrą demonstraciją.
3. išplėsti, išversti (akis): Išspietė veizolus kaip bulves.
nuspiẽsti, nuspiẽčia, nùspietė.
1. nuskristi spiečiant: Bitys nùspietė į miško pusę.
2. daug kartų spiesti: Avilys yra į smertį nusispietęs.
į kójas nuspiẽsti nubėgti: Vyrai buvo jau nuspietę į kojas.
paspiẽsti, paspiẽčia, pàspietė. išleisti spiečių: Paskui jau pàspietė, du auliai buvo.
parspiẽsti, parspiẽčia, par̃spietė.
1. atlėkti spiečiui: Bitys ateita iš laukų, daug par̃spieta. Įkėliau bartį į medį, ir parspietė bitys.
2. parbėgti: Paskui jo parspietė kaip giltinės nešamas ir gizelis.
pérspiesti. išspiesti: Bitys jau pérspietusios.
praspiẽsti, praspiẽčia, pràspietė. būriu pralėkti: Pràspietė keli lėktuvai, kad ir vėjuotie.
prispiẽsti, prispiẽčia, prìspietė.
1. daug spiesti.
2. prisirinkti: Prỹspietė bičių pilni pašaliai. Visas namas prisispietė žmonių.
3. daug linksmintis, dūkti: Vaikas prìspietė – daba spakainas.
suspiẽsti, suspiẽčia (sùspiečia), sùspietė
1. spiečiui susimesti: Bitys sùspietė į medį. Jos bitys išleidė spiečių ir aukštai susìspietė liepoj. Išsižiojęs nestovėk – bitės susispiẽs.
2. sueiti į būrį, susitelkti. . Ei jūs, vaikai, ko čia susìspietėt? Kur naktigoniai susispiẽčia, tai ir degina tą stabulę. Susìspietė visi į miestus, o kaimai tušti. Krūvelėn susispietusios čionai pat stovėjo moterys. Per pirmąjį pasaulinį karą Peterburge susispietė nemažai lietuvių. Čia vėl susispiečia varnėnai į vieną juodą dėmelę.
3. suorganizuoti, sutelkti į būrį, suburti: Sùspietė vienminčių būrį. Bagynų dvaro vežėjas Pranciškus, suspietęs dvaro bernų ir kumečių būrį, patraukė į mišką. Jam rūpėjo užvis suspiesti tautos žmones į vieningą gyvybę. Vilniaus universiteto Meno fakultetas suspietė įžymesnius to meto lietuvių dailininkus.
4. sutelkti, sukoncentruoti: Suspiẽsti dėmesį. Vasarą visi darbai susìspiečia į vieną vietą. Širdy susispietė jausmai kiti. Mokytojo akys susispietė į vieną mokinį.
užspiẽsti, užspiẽčia, ùžspietė
1. pradėti spiesti.
2. užspeisti 1: Tikrai, negi vokiečiai amžinai ir laikys užspietę kaimą, neleis nosies iškišti?. Nusipyčia lino lynę, užsispiesčia kampe vyrą, o duočia, o duočia.
3. užspeisti 2: Dar vieną kartą aš užspiẽsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.