snū̃duriuoti, -iuoja, -iavo. snūduriúoti, -iúoja, -iãvo.
1. po truputį snausti: Naktį nemiegojau, tik snū̃duriavau. Atsisėdau kampe ir snū̃duriavau. Kogi snū̃duriuoji – eik ir miegok! Vaikas snū̃duriuoja, tuoj užmigs. Dar saulė nepateka, eisi snū̃duriuodamas, miegas ims. Snū̃duriuo [ja] kaip dūmų prigėręs. Snū̃duriuoja lyg po vestuvei uošvė. Miestas snūduriavo pavargęs nuo baisios kaitros. Žydrame danguje snūduriavo debesėlis.
2. būti neveikliam: Vyriausybė, rodosi, snūduriuoja, neturėdama progos parodyti savo veiklumą.
3. rusenti: Dar gyvybė snū̃duriuo [ja] jo kūne.
išsnū̃duriuoti. kurį laiką prasnausti.
pasnū̃duriuoti. truputį pasnausti: Oi, kaip malonu būtų akis užmerkti, bent pasnūduriuoti.
prasnū̃duriuoti. praleisti laiką snūduriuojant: Visą naktį prasnū̃duriavau ir negalėjau užmigt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.