šnar̃kšti, -čia (-ta), -tė. šnarpšti:
1. Ausis skliust skliust arklys, par nosį šnar̃kšta, kad baidos vilko. Muno arklys bekrokąs, bešnarkštą̃s; gerai buvo, ka pryrištas. Šnar̃kšta kumelė par nosis, kad užžandėms serga.
2. Jis sėdęs šnar̃kšta par nosį, sirgdamas slogomis.
3. Junti, kad šnar̃kščia, miega.
4. šnarpšti 7: Kap užsigulė an bliūdo, tai tik šnar̃kščia, tik šnar̃kščia batvinius.
iššnar̃kšti, -čia, ìššnarkštė. garsiai ir godžiai išsrėbti: Vaikam inpylė bliūdą pieno, tai tik ìššnarkštė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.