skéidėti, -ėja (skéisti. -i), -ėjo.
1. skilinėti, eižėti, plyšinėti: Bloga žemė, kad išdžiūvus ima skéidėti. Pradėjusios skeidėti katedros sienos privertė susirūpinti to pastato remontu.
2. skeldėti, skirsti, pleišėti, trūkinėti. Nebraidžiokit po balas, ba skéidės kojos. Pavasarį rankos ir kojos skeidėja. Kojos man skéisti.
išskéidėti. suskirsti, supleišėti. Labai kojos išskéidėję – reikia su grietine patept.
paskéidėti. kiek papleišėti: Kojos paskéidėję.
juokù paskéidėti labai juoktis: Mes iš jo juokù paskéidėjom.
suskéidėti.
1. suskilinėti, sueižėti, suplyšinėti, sutrūkinėti: Nedžiauk lentų in saulės, aba suskéidės. Molinė žemė vasarą suskéidėja. Žemė suskéidėjus.
2. suskeldėti, suskirsti, supleišėti. Mano kojos suskéidėję, tai gaidžiai gieda (kraujuoja) . Suskéidėję blauzdos ikrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.