viẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). víenyti, -ija, -ijo.
1. tvirtinti vieną prie kito.
2. jungti vieną su kitu: Per daubą pilį su pilimi vienijęs tiltas. Toje vietoje vieškelis vienijosi su dvaro keliu. Pereisit vieškelį, vėl eikit tuoj pačiu keluku, ba jis tę viẽnijas. To kaimo žemė su mum viẽnijasi. Ežeras viẽnijasi nat su tom balom. Pabučiuok, kur nesviẽnija.
3. daryti vieningą, telkti: „A [ušrai] “ gi užgesus, mes dabar neturime laikraščio, vienijančio lietuvius ir keliančio iš miego. Reikia burtis ir vienytis, kad nebūtume atėjūnų sutrupinti. Mozūrai viẽnijosi su lenkais.
4. sutikti, sutarti: Kap norėt tep gert! Už tai ir neviẽnija.
5. teikti bendrumo, sieti: Ne žiedas, o meilė ir sutikimas vienija moterį su vyru. Viduramžiais visą krikščionių pasaulį vienijo bendra tikyba. Visus čia vienijo rūpesčiai ir džiaugsmai, tos pačios dainos ir pasakos. Mus juk dar prižadai vienija. Vienijamoji katalikiškosios pasaulėžiūros reikšmė.
6. derėti vienam prie kito, tikti: Pienas ir mėsa valgyt nesviẽnija. Jo kepurė ir palitas labai gražiai iš tolo viẽnijasi.
išsiviẽnyti išsiskirti iš bendros masės, išsileisti: Mėšlas be myžalų greitai išsivienija ir pražudo savo vertumą.
priviẽnyti. prijungti, prišlieti, pridėti: Pri Norkiškės priviẽnys mūs ūkį. Didžią dalį paliko privienytą tuokart prie Lietuvos.
suviẽnyti. suvíenyti.
1. sutvirtinti, pritvirtinti: Vinim, nėgeliu prikalu, primušu, suvieniju. Jie įkaldavo žemėsna šulus ir suvienydavo skersiniais sienojais.
2. sujungti vieną su kitu: Tiltas salą su miestu suviẽnyja, sukabina. Skiepijimo būdu suvienijus du augalus, jų ląstelės nesusilieja. Laukus suviẽnijo, subendrino. Nagi, vyrai, nagi visi balsą suvienykim ir sustoję vienu balsu visi uždainuokim. Suvienijo savyje žmogystė su dievyste. Pasemia mūsų kiemą, kai abiejų upelių vanduo susiviẽnija. Paskum [debesys] susiviẽnijo į vieną. Tę susivieniję du krūmai auga. Susiviẽnijo, užaugo miškas, nebėr [pievos]. Kupiškis baigia susvienyt su Šepeta. Įdedi karšto pieno, tai tas pienas susivíenija su varške, ir tas sūris geltonesnis. [Plūkiant molinį pečių] molis pamušamas su medine kūle, kad geriau susivienytų. Jų širdys susiviẽnyjusios. Dūšia su kūnu vėl susivienijo.
3. padaryti vieningą, sutelkti: Suviẽnyti jėgas kovai. Ir jis buvo suvienytas su savo tauta. | Kodėl gi šita žemė, kuri medžius suvienija į girią, nejungia ir nevienija žmonių…. Nedavė ramybės mintis, kad tereikėtų mums susivienyti, ir jie nedrįstų prieš mus kelti rankos. Nors dabar žmonės pralaimėjo, bet aiškiai pamatė, kad jie turi didelę galybę, kad jie gali susivieniję pajudinti visą žemę iš pamatų. Kaip tie ploretarai (proletarai) susiviẽnijo, nei duonos gali begauti, nei meisos gali begauti. Ubagas, … naktyj susivienijęs su žmogžudžiais, eidavo rabavotų ir pjautų žmonių. Jei kas yra Viešpaties, tesusivienija su manim.
4. sutuokti: Jau ketina važiuoti į bažnyčią, kame kunigas turėjo suvienyti karalaitę su nedoru vyresniuoju. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria. Togdėl apleis žmogus tėvą savo ir motiną, o susivienys su moterimi savo. Susviẽnijom abu, geras vyras buvo.
5. suteikti bendrumo, susieti: Mirties pavojus suvienijo juos stipriau negu giminystės ryšys.
6. sutaikyti: Gražus dalykas aplankyti ligonius, palinksminti nuliūdusius, suvienyti kaimynus, kurie yra rūstybėje (= užsirūstinę).
7. suderinti: Jis nor nesutariančiąsias mislis suviẽnyti, sutaikinti.
8. suvienodinti, sulyginti: Suvienykime rašybą, o ypač alfabėtą. Susiviẽnijo ežero vanduo su upės, ne kiek giliau upė. Kuokštuoti rugiai susiviẽnija į vasarą. Susiviẽnys miške medžiai ir jų žali lapeliai. Daba tai jau baiga susiviẽnyti, jau nežiūra, kokį. vardą vaikuo parinkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.