vángstyti, -o, -ė. vangstýti, vañgsto, vañgstė. vengti.
1. šalintis, tolintis, lenktis ko: Jo visi vángsto. Dėl tavęs lenkias artimieji, manęs vangsto pažįstamieji.
2. stengtis išsisukti (nuo ko): Jūs, mieli prieteliai, neginkitės nei vangstykiat ponams savo čėse donį alba mezliavą duoti. Išėjo ižg miesto Jerusalem už upio Cedrono – ne todrin, idant norėjęs būtų slapytis arba kančios vángstyt. Iš tiesos suprantu jus vangstančius, kadangi regit mane tatai užmiršusį. Jis vángstosi duoti atsakymą. Jis vis vañgstės sakyt. Vángstos vángstos – nesiskubina. Jis dar vañgstės vañgstės, ale liudininkas pasakė, kad su kirviu puolęs. [V] ángstės [v] ángstės, išsisuko nū darbo. O ką dabar darysim? Ar jo klausyti ir jį sekti vangstysimės? Jis neišeina iš lizdo, vañgstosi nuo manęs, neina, jaučia, ka galiu pjaut. Ūkininkas Varkus … labai nuo šermenų vangstydavos; jis sakydavo turįs nuo vėlių saugotis. Senoji Plonienė, paklausta, kaip ji sugyvenanti su ta prašmatniąja jaunąja, vangstydamasi atsakydavo: – Taip sau, globingai. Jei vángstais nuo darbo, neik ir prie stalo.
3. gintis nuo ko, saugotis: Vángstyti pavojaus. Ir todrin pridera sergėt akis ir vángstyt (saugotis) kitų priepuolių drin apsaugojimo širdes.
4. susilaikyti nuo ko netinkamo, saugotis: Antras ženklas meilės Dievo žmogup yra vangstyt nuodėmės visokios. Tatai pažinę ir nusidėjimo, kaip didžiausio pikto, su didžiu pasirgėjimu vangstytumbime. Sergėkis ir vángstyk to viso, kas norint tave piktop veda.
5. bijoti, baidytis, gąsdintis: Gyviai, kurie teip sutvaryti yra, idant kiekvienas savu metu mirtų, mirimo vángsto, o gyvatą myl.
išsivángstyti išsisukti, išsigelbėti: Aš tai gudri, išsivángstyt moku. Daug jaunų vyrų, nuo kantungos išsivangstydami, sau koravonės užsipelnė. Martynas šiandien mokėjo išsivangstyti, išsisukinėti [nuo gėrimo].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.