spaigliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. leisti spaiglius, padaiguoti: Peliksiukas, būdavo, vis gale sėdi, o aplink jūs, kaip žvirbliukai nespaigliavę, kaip ančiukai kokie. Kaip spaigliuojas žąsėkai, tai silpni. Tik pradeda višteliai spaigliúoties, šalta jiem.
2. atsirasti gyvaplaukiams, pradėti želti. Jau ir jo barzda pradeda spaigliúoties kaip gero vyro. Gerai laukti tam, kuris dar spaigliuojasi, o man, va, plika makaulė – ir dar nevedęs.
3. kibirkščiuoti, žilpti (akyse).
išsispaigliúoti
1. apaugti spaigliais: Žąsiukai jau išsispaigliãvę.
2. pradėti želti barzdai: Da panosė neišsispaigliavus, o jau apie panas šneka. Jaunas, dar tik išsispaigliavęs, bet vaidino tikrą vyrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.