lėliúoti, -iúoja, -iãvo, leliúoti
1. slaugyti, liginti, prižiūrėti: Jį žmona apie penkiolika metų lėliãvo.
2. turėti vargo, kamuotis saugant, gydant: Insikirsi, tai paskui čia mes su tavim lėliuosimės. Per visą vasarą su ta koja lėliavos, ir laukan negalėjo išeit. Kaip užtvinko pirštas, tai leliavaus leliavaus gražiai per visą žiemą. Per visą žiemą lėliavaus pirštu. | Kas, kad nesugijo [žaizda] – nėra mados lėliúotis (saugotis, lepintis) .
3. labai pamažu, nesparčiai ką dirbti, krapštytis: Tu te labai ilgai lėliúojies.
išsilėliúoti
1. išgulėti kurį laiką sergant, išsirgti: Par kokius daktarus nebuvo, ir tai metus išsileliãvo.
2. baigti lėliuotis, išsigydyti: Žiūrėk, kad koja neažusėtryt – paskui neišsilėliúosi.
palėliúoti. pavargti, pasikamuoti sergant, susižeidus: Ji savo ligon gerai palėliavo. Jis, kap aš sirgau, tai džiaugėsi, tai dabar kap jis serga, tai tegu ir paslėliúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.