.
kuštė́jimas. →. kuštėti.
išsikuštė́jimas. →. iškuštėti
4. Jie kalba tol, kol kas sverdančio nuo išsikuštėjimo (išsisėmimo) oratoriaus varu nenutraukia ar nenuvaro nuo sakyklos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.