knèkcinti (-yti), -ina, -ino.
1. kamuoti, varginti; mušti: Neknekcyk man vaiko. Vaikai knèkcinasi (pešasi, rikdosi) .
2. galabyti, užmušinėti.
3. myluoti; niurkyti: Knèkcina ir knèkcina perdien jį. an rankų. Katė knèkcinos knèkcinos su pele, kolei visai užknekcino.
išsiknèkcinti išsižudyti, išsimušti: Vienas kitą išsiknekcino.
nuknèkcinti.
1. nukankinti.
2. nutraukti, nukąsti: Žiurkė viščiukui galvą nuknèkcino.
užknèkcinti.
1. privarginti, užkamuoti: Pamotė tuos vaikus gražiai užknèkcino.
2. nužudyti, užmušti: Užknekcino (paskerdė) vos tokį paršelį. Mislino, kad anas tą mergiotę užknekcino.
3. užsidaryti: Įėjo į kambarį ir būna užsiknèkcinę duris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.