išsibald|yti, išsibaldo, išsibaldė
1. šnek. su triukšmu išeiti, išsibelsti: Jis jau išsibaldė iš mūsų.
2. šnek. praleisti laiką trankantis, baldantis: išsibaldė visus metus po žmones. išsibaldymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.