Išseikėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išėjimą, išvykimą iš kokios nors vietos (dažniausiai apie didelę žmonių grupę arba oficialų renginį).
Naudojamas formaliame arba oficialiame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Po susirinkimo prasidėjo išseikėjimas iš salės.
2. Išseikėjimas iš bažnyčios po pamaldų truko dešimt minučių.
3. Valdžia organizavo saugų išseikėjimą iš pastato evakuacijos metu.
Sinonimai: išėjimas, išvykimas, traukimasis (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.