rūkénti, -ẽna, -ẽno
1. pamažu rūkti: Pro aukštinį dūmai rūkẽno. Rūkẽnom rūkẽnom, tą abiedą kolei išvirėm.
2. rūkinti 2: Mėsą rūkẽna.
3. rūkinti 4: Aš keleliu sau eidamas ir dūmelę dūmodamas, sau pypkelę rūkenaũ. Sėdžia senelis ant stogo, pypką rūkena.
4. kūrenti: Guli sau pamiškėj ir rūkẽna ugnį.
išrūkénti
1. išrūkinti 2: Ar jau visai išrūkẽnot mėsą?
2. iškūrenti: Aš jai sunaraviju (suruošiu) visa ką – i [v] andenį, i malkų – i tai džiaugiuos, ką nor pastovi prie pečiaus, ką išrūkẽna.
prisirūkénti. prisirūkyti, prisileisti dūmų: Pečių kūrendamos teip prisirūkẽno gryčią, net pikta daros akỹs. Galva sopa – matai, pirty buvo prisirūkẽnę.
užrūkénti. užrūkyti: Duok užrūkénti, jei turi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.