Išputėlis – tai nedidelis, paprastas, dažniausiai medinis pastatas ar prieglauda (pvz., trobelė, palapinė, lūšnelė), dažnai statomas laukuose, miške ar prie vandens. Gali reikšti ir laikiną, menką būstą.
Pavyzdžiai:
1. „Senelis pasistatė išputėlį miške, kur ilsėdavosi medžiodamas.“
2. „Prie ežero stovėjo paprastas išputėlis žvejams.“
3. „Kelionėje nakvojome mažame išputėlyje prie upės.“
Sinonimai: trobelė, lūšna, būdelė, pastogė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.