išmislinčius

„Išmislinčius“ – tai kalbos forma, kilusi iš veiksmažodžio išmisti (išmetyti, išbarstyti). Ji reiškia išmėtus, išsklaidius, išblaškius (dažniausiai apie daiktus ar žmones).

Pavyzdžiai:
1. Daiktai:
Vaikai žaislus išmislinčius po kambarį.
(Vaikai išmėtė žaislus po kambarį.)

2. Žmonės:
Priešų kariuomenė buvo išmislinčius per mūšį.
(Priešų kariuomenė buvo išblaškyta per mūšį.)

Trumpai:
Vartojama apibūdinti chaotišką išmėtymą ar išsklaidymą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismislincius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Išmislinčius“ – tai kalbos forma, kilusi iš veiksmažodžio išmisti (išmetyti, išbarstyti). Ji reiškia išmėtus, išsklaidius, išblaškius (dažniausiai apie daiktus ar žmones). Pavyzdžiai: 1. Daiktai: Vaikai žaislus išmislinčius po kambarį. (Vaikai išmėtė žaislus po kambarį.) 2. Žmonės: Priešų kariuomenė buvo išmislinčius per mūšį. (Priešų kariuomenė buvo išblaškyta per mūšį.) Trumpai: Vartojama apibūdinti chaotišką išmėtymą ar išsklaidymą.