Išlapačioti – tai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis ilgai vaikščioti, bastytis, klajoti (dažnai be konkretaus tikslo ar su nuovargiu). Kilęs iš žodžio „lapa“ (koja).
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną išlapačiojau po miestą, kol radau tą knygyną.
2. Pakankamai išlapačiojome po kalnus – laikas grįžti.
3. Jis išlapačiojo visus parkus, ieškodamas savo šuns.
Pastaba:
Naudojamas neformaliame kontekste, dažnai su šiek tiek neigiamu atspalviu (nuovargis, veltui sugaištas laikas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.