Iškūrinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išvadavimą iš nelaisvės, vergijos ar priespaudos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė/prasminė: Išlaisvinimas iš vergovės, nelaisvės (pvz., baudžiavos panaikinimas).
2. Perkeltinė/prasmė: Išsilaisvinimas iš psichologinio, moralinio ar kitokio spaudimo.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: „1861 metų baudžiavos panaikinimas buvo milžiniškas žemdirbių iškūrinimas.“
- Perkeltinė prasmė: „Terapija jam tapo tikras emocinis iškūrinimas nuo praeities traumų.“
- Literatūroje: „Romano herojus siekia iškūrinimo nuo senų prietarų.“
Trumpai: Tai – išlaisvinimas, dažnai su istoriniu ar emociniu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.