Iškroviklis – tai įrenginys ar prietaisas, skirtas iškrauti medžiagas (dažniausiai birias, pvz., grūdus, smėlį, anglis) iš transporto priemonės (pvž., sunkvežimio, vagono) ar talpyklos.
Pagrindinės reikšmės:
1. Mechaninis iškroviklis – automobilių kėbulas, kuris pakreipiamas arba naudoja konvejerį iškrovimui.
2. Pneumatinis iškroviklis – naudoja suslėgtą orą medžiagoms perpumpuoti (pvz., cemento autocisternose).
3. Savaiminio iškrovimo priemonė – transporto priemonė su integruota iškrovimo sistema.
Pavyzdžiai:
- Sunkvežimis su šonu pakreipiamu kėbulu – iškrauna žvyrą tiesiai į krūvą.
- Pneumatinė autocisterna – iškrauna miltus į silosą.
- Savaiminio iškrovimo vagonas – traukinyje iškrauna anglis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.