kanksóti, kañkso, -ójo. stovėti susitraukus, nosį nuleidus, snopsoti: Vaikas kañkso, t. y. stovi susitraukęs, susirietęs nuo šalčio. Eisiu ten kanksóti, kol pašauks, t. y. stovėsiu, kol pareikalaus. Vaikai, įsmeigę akis, kañkso ir laukia, kol mama iškeps blyną. Ko kanksaĩ, užkoręs nosį? Arkliai par dieną pri toros kaip pri dybo kañkso neėdę surišti. Kankso susirietęs kai oželis.
iškanksóti. išbūti kur, ištūnoti: Nuėjo į kamarą ir iškanksojo visą valandą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.