iširus

"Iširus" – būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio "iširti", reiškia "išsiskaldęs, suirtęs, subyrėjęs" (dažniausiai apie medžiagas, struktūras ar santykius).

Pavyzdžiai:
1. Medžiagos:
Siena buvo visiškai iširus nuo drėgmės.
2. Santykiai:
Jų draugystė iširus po konflikto.
3. Struktūros:
Senas tiltas stovėjo iširus – pavojingas naudotis.

Trumpai: Vartojama apibūdinti fizinį ar metaforinį subyrėjimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isirus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Iširus" – būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio "iširti", reiškia "išsiskaldęs, suirtęs, subyrėjęs" (dažniausiai apie medžiagas, struktūras ar santykius). Pavyzdžiai: 1. Medžiagos: Siena buvo visiškai iširus nuo drėgmės. 2. Santykiai: Jų draugystė iširus po konflikto. 3. Struktūros: Senas tiltas stovėjo iširus – pavojingas naudotis. Trumpai: Vartojama apibūdinti fizinį ar metaforinį subyrėjimą.