Išgverburnis – tai žodis, reiškiantis labai gilią, siaurą ir stačią duobę (pvz., karstinę landą, griovą ar šulinį). Dažnai vartojamas apibūdinti vietą, į kurią galima kristi arba įstrigti.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste:
„Kalnuose yra gilių išgverburnių, kuriuos reikia apeiti.“
2. Perkeltine prasme (metaforiškai):
„Po klaidų jis pateko į moralinį išgverburnį.“
3. Praktinis pavyzdys:
„Atsargiai – ten gili išgverburnis!“
Trumpai: tai gili, stačiabriaunė duobė, galinti reikšti ir fizinę, ir abstrakčią „spąstų“ prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.