.
gur̃kti, -ia, -ė. godžiai valgyti, ryti, ėsti, lesti: Gur̃kia kaip starkas varles. Išviriau virtienių, tai kad gur̃kia vaikai. Nuėjo vyšnių skinti, o tik gur̃kia gur̃kia. Jis gur̃kia košę su pienu net išsijuosęs. Kad gurkia, kad gurkia agurkus, net per barzdą varva! Gur̃kia, net ausys linksta. Gur̃kia kaip kelias dienas nevalgęs. Tik gur̃kia stačiais kąsniais. Ãnas bul'bas kaip medų gur̃kia. Nekramtai, ale gurkì ir gurkì. Negur̃k sauso blyno, pasidažyk! Šveisk, gur̃k! Viščiukas gurkia varškę. Gur̃kia kaip kur̃kinas kleckus.
išgur̃kti, -ia, ìšgurkė. godžiai išgerti: Išgurkė vyno stiklinę.
nugur̃kti, -ia, nùgurkė. nuryti: Slyvą nùgurkiau su visu kauleliu. Tik kelis lašus nugur̃kia, ir jau girtas.
pagur̃kti, -ia, pàgurkė. paryti: Ravai pilni varlių, antys pagur̃kia.
prigur̃kti, -ia, prìgurkė. godžiai privalgyti, priryti: Kad prìgurkiau obuolių, tai bent! Ligi pačiu kaklu prìgurkiau. Na, va, prigur̃k prigur̃k ir eik. O, antys gerai prigur̃kę!
sugur̃kti, -ia, sùgurkė. godžiai suvalgyti: Jis vienas sùgurkė visus virtinius. Vaikai bežiūrint visas slyvas sùgurkė. Sugur̃k šitą duonos riekę, tai būsi sotus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.