išgur̃dėlis, -ė.
1. pastipęs gyvulys: Išgur̃dėlį kask po žemėm.
2. niekadarys: Pasigesdavo veidrodžių ir dėžučių, nes tų išgurdėlės [beždžionės] niekuomet nepamiršdavo pasiimti su savim į mišką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.