guõbti, -ia, -ė.
1. duobti, skobti, skaptuoti.
2. gaubtis: Bajorai senovinės puikybės šešėliu guobias.
3. puoselėti, gerai prižiūrėti, globoti: Kad aną kas guõbtų (geriau laikytų, ėsti geriau duotų), gal ir daugiau augtų. Guõbkiat tą karvę, paskuo [pavasarį] nabagė nė kojų nepavilks.
4. grobti, griebti, krūvon traukti: Vaikas prisidėjęs obuolių pilną keseliuką ir da vis guõbia. Vienas kitą guobė, kap tik kuo prigriebė.
5. sudaryti, apimti: „Aušra“, parengta 20 dieną kožno mėnesio, guobia gubą vieno aštuonlinko lakšto.
išguõbti, -ia (ìšguobia), ìšguobė.
1. išskobti, išskaptuoti: Šita gelda labai dailiai išguobtà. Išguobti medžią (padaryti dubų) .
2. išgrobti: Marti ìšguobė visus daiktus.
paguõbti, -ia (pàguobia), pàguobė. pagrobti, pačiupti: Besidalinant pàguobė visus brolio turtus.
suguõbti, -ia, sùguobė. sugrobti, suglemžti: Viso svieto turtų nesuguobsì. Ne dėdė jum rūpi palaidot, ale gėrybė susiguobt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.