išėjimai
ėjìmas. ejìmas. ė̃jimas.
1. → eiti 1: Per čia geriausias mum ėjìmas. Ėjimas pro šalį. Paskui ėjimas. Kožno ėjìmo turi būt vartai užkelti. Nešluok gryčios, bo mat nebus galo ėjìmo. Eina ir eina to ejìmo pas tą mergą. Eina ir eina vaikai to ėjìmo pro duris – išvarstė visą šilimą. | Tą atliksi vienu ejimù (žygiu) . Tuom pačiu ejimù atnešk ir man durpių. Labiausiai subatos vakarą – pats tas dvikojų gaidžių ejìmas. Mano ejime to nebuvo, kad su nešliava nušautų žmogų. Nuėjo kelią dienos ėjimo. Ėjo per Jordaną ing pūstynę trijų dienų ėjimą.
2. žingsniavimo būdas, eisena: Žmogus lengvo ejìmo – pabėgõm, pabėgõm. Aš tave iš tolo ant ėjìmo pažinau. Nū ejìmo mane pažįst. Jinai velniškai sunkaus ejìmo.
3. procesija, eisena: Ant piliakalnių melsdavęsi, papalių keliu darydavę ėjimus. žygiuotė, maršas: Ėjimas kareivių.
4. vieta pereiti: Kito ėjìmo nebuvo, reikėjo eiti per geležinkelį.
5. → eiti 2: Dabar sustojo ėjìmas Amer'kon. Numirimą ir kėlimą iž numirusių. vadina V. Christus ėjimu arba keliu Tėvop.
6. → eiti 3: Ėjìmai arklio – kaip perkūnas!
7. → eiti 4: Važiavom [per upę] per patį ledų ėjìmą. Ėjìmas (bėgimas) ant vandens. Ėjìmas šiandiej gervių – jau trečia kartis! Sustabdė kraujo ėjìmą. Ogi ėjìmai (ėjìmas) bičių [laukan iš avilio] – tik ūžia zvimbia!
8. → eiti 7: Visas politikos ėjimas buvo iškrypęs.
9. → eiti 8: Gyvenimas pareigos tėra ėjimas. Savų pareigų ėjimas kartais iškelia žmogų labai aukštai. Prieg Dievo stalo ėjimas.
10. → eiti 9: Sumašinuosma greitai avižas: kaip koks ejimas mašinos, gal ir par vieną valandą.
11. → eiti 16: Tai tik pinigų perniek ėjìmas.
12. → eiti 17: Laukai patižę, juodi, pats pašalo ėjimas.
13. → eiti 18: Šachmatų figūros ėjimas. Keno ejimas?
14. → eiti 22: Avižos prie ėjìmo, ir sukniumba.
15. riedėjimas, ritimasis (iš kiaušinio): Dabar pats žąsukų ėjimas.
16. → eiti 2
7. Mirė. veikiau pasirinkdamas mirties bausmę, nekaip ėjimą prieš savo sąžinę.
17. → eiti 37: Ėjìmas ant kumstės.
apėjìmas.
1. → apeiti
1. Veiksmuose į priešo sparną ar į šoną reikia skirti apėjimas ir rietimas. Priešo apėjimas.
2. vieta apeiti: Apkasai su slaptais perėjimais į slėnį, su apėjimais pakalnėje.
3. → apeiti 5: Tai apėjimas kviečių rugiais!
4. → apeiti 6: Vien dėl apejimo reikia žmogui namie būt. Šiandien dar daug mums apėjimų (vaikščioti reikalaujančių reikalų) .
5. namų apyvoka, pragyvenimas: Vos teuždirbu apsiejimuo.
6. pinigai išeigai: Jis visada apsiėjimą turi.
7. → apeiti 9: Kad jaunesnioji duktė vyresniąją apeina, tai tas apėjimas tėvams nepatiko.
8. pasala: Apėjimą kam daryti.
9. → apeiti
13. Mieste pabuvęs, jau kitas ir apsėjìmas. Toks jau, matyti, ano apsejìmas, ka visi nū ano bėga. Ano apsiėjìmas man dideliai patinka. Smerktinas nedoras apsiėjimas su gyvuliais. Melagingi tavo žodžiai, visas apsėjìmas. Pažinsi žmogų iš apsiėjìmo. Dar tokio su svetimu žmogum apsiejimo nebuvau mačiusi. Žmogus be apsiėjìmo niekada gerai negyvens. Jei kurios taisos ištekėt, tai apsėjimo reikia mokėt. Gerą apsiėjimą jo namuose išvydau.
10. → apeiti
19. Karvių apsėjìmo metas.
širdiẽs apėjìmas
1. silpnumas: Prieš visokeriopas vidurių ligas bei negales, širdies apėjimą.
2. susierzinimas: Jis tokiu piktumu kalba iš širdiẽs apėjìmo.
atėjìmas. → ateiti:
1. Kas iš atėjìmo, kad neilgai buvo. Po ano atėjìmo prapuolė kirvis. Dar prieš mūs atejimą atsisėdo an lovos ir pasakojo apie save. | Tas atėjìmas (žygis) – viską reikia sutvarkyt. Ma [n] gaila tavo atėjìmo.
2. Prietelius. veikumi ižvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo. Kursai bus ženklas atėjimo tavo?
3. Anys atvažiavo tik tik prieš traukinio atejìmą.
4. atslinkimas kariaujant, užėmimas: Ji buvo čia prieš pat vokiečių atėjimą atvykusi.
5. ateitis.
6. kilimas aukštyn, tekėjimas: Rytuose saulė skelbė savo atėjimą.
7. susiėjimas, pasilinksminimas: Kartais atejime padainuoju, bet viena pati, namie būdama, ką čia išdainiuosi. Nė atsiėjìmuo nebėr stiklinės, visas iškūlėm.
8. → ateiti
17. Vienam daikte čia šitokias atsiėjìmas (atsitikimas) buvo. Tas atsiėjimas kryžokams sugildė širdį. Prie atsiėjimo (atsitiktinai) parsiduoda. Tokiame atsiėjime reik daktaro. Jei krivė nenorėjo patsai kokiame atsiėjime degintis, tuo kartu vaidilotai jį patys degino. Tokių atsiėjimų du tiktai tėra.
atėjìmas į svíetą gimimas: Regėjo. dieną atėjimo svietan.
įėjìmas. → įeiti:
1. Už įėjimą čia nieko nemokama. Viešpatis teapsaugo tavo inėjimą ir išėjimą.
2. Ir taipo jums apstingai bus duotas įėjimas į amžinąją karalystę. Nes jūs patys, broliai, žinote įėjimą mūsų pas jus, jog nebuvo dykas. Urvai turi daug takų jau tai dėl oro įėjimo, jau tai dėl atsargos.
3. vieta įeiti: Du kareiviai stovėjo su šautuvais vienas šalia kito, užstodami įėjimą. Tų intėjimų išėjimų – gyva pekla! Įėjimas buto, į butą. Pilvelio įėjimas, arba pilvelio priemenė. Vienas įėjimas, dujai išėjimai.
4. įžanga, įžengiamoji kalba.
5. pelnas, pajamos: Šio meto įėjims yra 279 dol. Pažiūrėkime, kokį tasai ūkininkas iš savo ūkės gali turėti pelną, arba įėjimą.
6. sekimasis, sėkmė: Nėr man an gyvulių insejìmo.
išėjìmai. išmatos, ekskrementai: Daros viduriuose kūdikio rūgštymai, kurius gal pažinti iš sugedusių ir žalių išėjimų.
išėjìmas. → išeiti:
1. Iš girios išėjimas buvo negalimas. Linksmas išejimas tankiai nuliūdusį sugrįžimą gimdo. Po ano išejìmo prapuolė muno batai. Neilgai trukus po jos išėjimo kažkas pabeldė į trobelės duris. Po išėjimui velnių panos pasijuto beesą baltos iki juostai. Ižsiėjimas.
2. Po išėjimo vaikų Izrael iš Egipto žemės. Išėjimo knyga. Nuog Tėvo jo išėjimas, tėvop jo atpenč sugrįžimas.
3. Aldona taip pat kone pravirko, atsisveikindama su tėvu prieš pat traukinio išėjimą. Išbuvau stoty lig traukinio išėjìmui. Šaltinių durpynai susidaro šaltinių išėjimo vietose. Žinios apie kadetų išėjimą iš vyriausybės aplekia visą Petrogradą.
4. Pavergtosios tautos kalbos išėjimas į viešąjį gyvenimą buvo reikšmingas politinis įvykis. kilmė: Ižėjimas, ižtekėjimas.
5. Anas. išsiderėjo, kad, pasbaigus metams, gaspadorius padarytų alaus ir pamylėtų jį prieš išėjimą.
6. vieta išeiti, anga: Durys atidarytos, o jis išėjimo nesuranda. Pilvelio išėjimas, arba pilvelio vartininkas. Reikia pasidaryt tiesioginį išėjimą į Juodąsias jūras.
7. susirinkimas, susibūrimas: Vis šioks toks išėjimėlis. Būni kokiam išėjimè, žiūrėk ir jis tę. Pinigus skolina, o išėjimè tokia šlamkuvienė (apsileidusi) .
8. → išeiti
11. Mokslo cenzas yra nustatytos programos išėjimas.
9. išeitis: Nėra tokios blogos padėties, kad protingas žmogus nesurastų išėjimo. Ė tai ką gi tu darysi, kai nebėr kitokio išėjimo. Tikras išėjimas iš painių būtų labai paprastas. Jos nepripažįsta jokio pavojaus, iš kurio nebūtų išėjimo. Kentėk, nebėr kito išejìmo.
10. → išeiti 18: Geras pardavimas, išėjimas tavoro.
nuėjìmas.
1. → nueiti
1. Mes, musėt, nebeisme [ravėti] – vienas nuėjìmas. Jam rūpi, manai, giedojimas – nuėjìmas (jam svarbiau į šermenis nueiti) .
2. → nueiti 3: Tu mums tą brangią dangaus dovaną savo nuėjimu Tėvop nupelnęs. esi.
3. → nueiti 9: Toliau nežinia kaip gyvens, dabar nuėjìmas ne kaži koks (nekaip nueina į marčias) .
paėjìmas.
1. → paeiti 2: Da geras paėjìmas (dar gerokai reiks eiti) . Da yra paėjìmo.
2. → paeiti 3: Ir nepaėjìmas gi to senio! Ot nepaėjìmas vaiko – velkasi kap primušta utėlė. Nevargink manęs, ir taip jau suvargusios lig nebepaėjimo.
3. → paeiti 8: Paėjìmas iš šiuilės.
4. kilmė, kilimas: Visi šitie žodžiai yra vieno paėjimo. Save laiko už lietuvininką ir išrodė prieš valdžią savo paėjimą. Apie jų paėjimą iš Lietuvos sunku ir sužinoti.
5. → paeiti 2
8. Neįsidėmėjau juodmargės pasėjìmo dienos.
parėjìmas. → pareiti:
1. Dėdė grįžo prieš mano parėjìmą. Tokio gi neparėjìmo [pietų] – gal balon ir įlindo. Prieš patį tavo parejìmą buvau užejęs. Tuo parėjime pasiuvai jaksą, sermėgą.
2. Jau po parejìmo iš plieno menkos sveikatos bebuvo.
3. vieta pareiti: Jis neis tarpkalėdžio, neturi jokio parėjìmo.
4. užėjimas, užėmimas: Pirmamęjame parejime atėmė man kumelę.
5. → pareiti 7: Ir parejìmas – kur te tau ir lenda tiek duonos! Nu ir parėjimas tan aruodan – piliu piliu, ir vis da nepilnas. Ar parėjo maišan bul'bos? – Nekoks parėjìmas – neužsiriša [maišas].
pérėjimas.
1. → pereiti 1: Tenai bus buvusi žymiausioji Dauguvos perėjimo vieta. Eik po tiesumu, tiktai labai sunkus dabar pérėjimas per lieptą. Nekoks perėjìmas [girto per lentą]. Šoko [šuva nuo liepto] iš neparėjimo, bet ne dėl mėsos.
2. → pereiti 3: Dabar, kaip užsidirbai pinigų, tai ir turėsi ant perejimo (šventėms, pramogoms) .
3. vieta pereiti: Tuo perėjimu prie Raubos vieną sykį mergelę pervedžiau.
4. → pereiti 4: Senas arklys iš párejimo įgaun klupikus.
5. → pereiti 5: Tarybinė liaudis pirmutinė istorijoje praktiškai įvykdė perėjimą iš kapitalizmo į socializmą. Dėlei pasakų iš literatūros žmonėsna (liaudin) perėjimo. Dekretas apie žemės perėjimą į liaudies rankas.
6. → pereiti 11: Staigūs perėjimai gelbsti dainą nuo monotoniškumo. Palengvėja valingų impulsų perėjimas į veiksmus. Fontanų srovės liejasi į švelnių švelniausių perėjimų vaivorykštę. Tą savitumą sudarė perėjimas nuo pirmojo revoliucijos etapo į antrąjį.
praėjìmas.
1. → praeiti 1: Neduoda [bitės] vaikams valnaus praejìmo. Tokio gi greitumo prajìmo [žmogaus]:
tik grižterėjau, žiūriu – jau nebesimato.
2. vieta praeiti: Kiauras praėjimas. Nekrauti malkų ir šiaipjau įvairios medžiagos praėjimuose.
priėjìmas.
1. → prieiti 1: Preina ir tėvas [prie sergančio vaiko],
ale kas iš to prėjìmo.
2. → prieiti 5: Pagerbimas ir garbė yra turėt visados priėjimą Dievop. Per kurį ir priėjimą turime prie šios malonės.
3. vieta prieiti, prieiga: Svarbiausias mūšis įsiliepsnodavo priėjimuose prie miesto. Buvo padarytos rajono aeronuotraukos, kurios padėjo geriau pažinti priėjimą į viršūnę. Labai svarbu buvo gauti priėjimą prie Juodosios jūros.
4. → prieiti 8: Priėjimas Dievo stalop.
5. → prieiti 9: Vargas didelis yr, i priejìmo reik.
6. → prieiti 13: Priėjimo ženklai yra šitie.
7. → prieiti 17: Tendencingas priėjimas, sprendžiant svarbiausius klausimus, padalino šią konferenciją į dvi dalis. Vėlesniuose jo. darbuose aiškiai matyti filologinis priėjimas prie tiriamojo dalyko.
suėjìmas.
1. → sueiti 2: Jis žmogus nepašnekus, suėjimo nemėgsta.
2. susirinkimas, sueiga: Jokiuose suėjìmuose nebuvau. O toj pirkiūtėj buvo velnių suejìmas. Augustas. pažadėjo visus kviesti į suėjimą. Mūsų suejimą niekais laiko. Buvau vakar tėvų suejimè. Tave garbiname suėjime tame. Visus reikalus atliko suėjimuose. Susiėjimas, susirinkimas, sueiga žmonių. Susiėjimas iž karalystės. Susibarus moterims, susiėjimas pavirto tikru bobturgiu. Šitie susiėjimai bei jų nutarimai, taip pat jų išrinktoji valdžia nesustiprėdavo. „Birutė“ jau ilgus metus negyveno, ir ji nelaikė susiėjimų. Tie savo susiėjimus galėtų sušaukti darbo dieną, o ne šventą. Turi sau visokias draugystes, kurios daro susiėjimus.
3. pasilinksminimas, pažmonys: Čia susiedų suejimas ir visas linksmumas. O buvo didis suėjimas muitinykų ir kitų, kurie su jais už stalo sėdėjo. Dabar pas mus visada suejimai būna. Pas juos suėjìmuos jokio pasigėrimo, jokio pliauškimo. Kas ten pas jus buvo toks susiejìmas? Po to susiėjìmo nuvilko jam gražius drabužius. Niekad čia susėjìmų nebūna.
4. → sueiti 3: Anys pasižint pasižino, bet suejìmo neturėjo. Aniolai tuomet dar su žmonėmis turėjo susiėjimą.
5. → sueiti
6. Tenai nėr tamsumų nė vienų, susiėjimo debesų nė jokio.
6. sutapimas: Ir suejìmas – čia veselia, čia krikštynos.
7. susilyginimas: Susiėjimas nakties su diena.
8. → sueiti
8. Vien artimiausieji gentys buvo jos tėvų namuose susiėję švęsti jųdviejų susiėjimą.
9. sunėrimas, sąnarys: Per suejìmą išsukė, o per šitą vietą sulaužė.
užėjìmas.
1. → užeiti 1: Su žagre ariant, labai sunkus užejìmas. | Ar jau daug užėjimų (lysvių) užarei?
2. vieta užeiti, užeiga: Užeiga, užėjimas. Mes prie pat Pivašiūnų turim gerą užėjìmą. Gerai turėt mieste ažėjìmas.
3. → užeiti 5: Ižg [dangaus] aure ateit. dienų ir naktų bendras užėjimas.
4. → užeiti 6: Patrakęs užejìmas lytaus: lyna ir lyna. O Viešpatie, tokio užejimo lyti!
5. → užeiti 19: Pirmutinis užėjìmas vokiečių buvo, ir jį nušovė.
6. paveldėjimas: Chrizostomus, Augustinus ir kiti, kurie nuog pradžios per sukcesiją arba užėjimą buvo visados su Viešpatimi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.